C.Puigdemont’as ir keturi nušalintos vyriausybės nariai sekmadienio rytą prisistatė į Briuselio policijos nuovadą ir visą dieną davė parodymus Belgijos teisėjui.
Taip jų advokatai buvo iš anksto susitarę su Belgijos prokuratūra: C.Puigdemont’as visada tvirtino, kad bendradarbiaus su teisėtvarka.
Penktadienį bylą nagrinėjanti, pusę Katalonijos ministrų į kalėjimą pasodinusi teisėja Carmen Lamela išdavė Europos arešto orderį, todėl dabar akmuo – Belgijos teisėtvarkos darže.
Tačiau dėl tų pačių kaltinimų, kurie buvo pateikti vyriausybės nariams Madride, Belgijos teisėjas nusprendė netaikyti prevencinio suėmimo ir vėlų sekmadienio vakarą paleido į laisvę C.Puigdemont’ą ir keturis Belgijoje esančius nušalintos vyriausybės narius, tačiau uždraudė jiems palikti šalį.
Taip Belgijoje esantiems Katalonijos vadovams pavyko išvengti suėmimo ir žeminančio policijos elgesio, kurį Ispanijoje patyrė ten suimti vyriausybės nariai.
Į kalėjimą Madride vežami buvę vyriausybės patarėjai buvo surakinti antrankiais, o kalėjime buvo išrengti.
Vaizdo kameroms pavyko užfiksuoti pokalbį tarp policininkų, kurie juokavo apie galimą buvusių vyriausybės narių išprievartavimą jiems atvykus į kalėjimą. Šiems pareigūnams jau iškelta byla.
Belgijoje esantys nušalinti Katalonijos vadovai prieš teismą vėl stos lapkričio 17-ąją.
Teisėjai turės nuspręsti, ar patenkinti Ispanijos prašymą dėl nušalintų Katalonijos vadovų išdavimo Ispanijai.
Manoma, kad procesas gali užtrukti net iki 2–3 mėnesių.
– Kaip vertinate faktą, kad pusė vyriausybės ir C.Puigdemont’as yra Belgijoje? Ar tarp Belgijos ir Ispanijos gali kilti diplomatinė krizė? – „Lietuvos rytas“ paklausė politikos analitiko, sociologo Ricardo Romero de Tejados, gyvenančio Madride.
– Belgijoje egzistuoja galių atskyrimas ir šios šalies teismai nepriklausomi nuo vyriausybės. O Ispanijoje, priešingai nei Belgijoje, prokurorai priklauso nuo vyriausybės.
Ispanija tikriausiai darys spaudimą belgams, bet tai tikrai sugadins jos įvaizdį Europoje. Taigi C.Puigdemont’o ir jo demokratiškai išrinktos vyriausybės teismas bus Europos Sąjungos sostinėje. Kad ir koks būtų jo sprendimas, Katalonijos klausimas netrukus pavirs europiniu reikalu.
– Kas vyks dabar? Ką reiškia gruodžio 21-ąją Madrido sušaukti pirmalaikiai autonominiai Katalonijos rinkimai?
– Teisiniu požiūriu atrodo, kad šalies konstitucija ir Ispanijos įstatymai demokratiniu laikotarpiu turi tokį pat vaidmenį, kokį įstatymai turėjo Francisco Franco diktatūros metu.
Ispanų tikslas – sustabdyti Katalonijos nepriklausomybės procesą tiek, kiek tai leidžia Europa. Tai – jėgos argumentų logika.
Ispanijos premjero Mariano Rajoy šaukiami rinkimai gali turėti du scenarijus.
Pirmasis – rezultatai gali būti panašūs į tuos, kurie buvo per rinkimus Katalonijoje 2015 metais. Nepriklausomybės šalininkai surinktų nuo 45 ir 49 proc. balsų.
Tačiau tokius rezultatus Ispanija ir tikriausiai Europa interpretuotų kaip faktą, kad nepriklausomybės šalininkų yra mažuma. Katalonijos segtuvas būtų užverstas.
Antrasis – nepriklausomybės šalininkai galėtų gauti daugiau nei 50 proc. balsų, nes juos paremtų tie rinkėjai, kurie yra nepriklausomybės šalininkai, bet per praėjusius rinkimus balsavo už kairiųjų koaliciją „Kartu galime“ („En Comu Podem“).
