„Nedvejosime panaudoti jėgą, kad sukurtume tvarką, kuri leis klestėti kiekvienai Ukrainos šeimai!“ – skelbiama prie vaizdo įrašo, kuriame rodoma prisaikdinimo ceremonija. 600 vyrų tapo naujai sukurtos Nacionalinės milicijos, kuri yra Azovo judėjimo dalis, nariais.
Šie vyrai pasižadėjo apsaugoti tautą, kai „vyriausybės organai negali ar nenori padėti Ukrainos visuomenei“.
Tiesa, tokie užmojai gali atstumti Vakarus, kurie palaiko Kijevo kovą su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje, kur per beveik ketverius metus per konfliktą žuvo mažiausiai 10,3 tūkst. žmonių.
„Ukraina nusižengtų tarptautiniams žmogaus teisių įsipareigojimams, jei valdžia toleruotų smurtaujančią miliciją, kuri kenkia gyventojų laisvei, saugumui“, – svarstė organizacijos „Human Rights Watch“ specialistė Tanya Cooper.
Yra dėl ko nerimauti?
2014 metais Azovo savanorių batalionas buvo įkurtas kovoti su karine grėsme šalies rytuose. Azovo judėjimas, pasak kai kurių tarptautinių humanitarinių organizacijų, naudoja fašistinius simbolius ir konflikto zonoje yra pažeidęs žmogaus teises.
Nacionalinė milicija yra naujausia nepriklausoma grupė, kuri sukurta ir prijungta prie Azovo judėjimo civilinio ir politinio sparno – partijos „Nacionalinis korpusas“. Partijai vadovauja buvęs Azovo bataliono vadas Andrijus Bileckis.
Jis šį savaitgalį dalyvavo Nacionalinės milicijos naujų narių priesaikos ceremonijoje. Azovo judėjimas partiją „Nacionalinis korpusas“ oficialiai įkūrė 2016 metų spalį. Į partijos sudėtį buvo įtrauktos dvi nacionalistinės grupės, įskaitant partiją „Ukrainos patriotai“.
Tikslai verčia susimąstyti
Kai kurie priesaikos ceremoniją stebėję ukrainiečiai teigė, kad vaizdas priminė ketvirtojo dešimtmečio Vokietiją. Kijevo gatvėse vyrai žygiavo su deglais, jie skandavo nacionalistinius šūkius, kėlė kumščius į orą.
Partija „Nacionalinis korpusas“ siekia, kad Ukraina vėl turėtų branduolinių ginklų, kurių žlugus Sovietų Sąjungai.
Be to, partija nori nacionalizuoti įmones, kurios priklausė vyriausybei, kai Ukraina 1991 metais iškovojo nepriklausomybę. Dar vienas tikslas – leisti nešiotis šaunamuosius ginklus savigynos tikslais.
O „Nacionalinio korpuso“ užsienio politika sukasi aplinkui Rusijos ašį: partija siekia nutraukti kultūrinius, diplomatinius ir prekybos santykius su Maskva.
Valdžia keičia požiūrį
Ukrainoje „Nacionalinį korpusą“ palaiko ne itin daug gyventojų. Antai ši partija, pasak apklausų, pritraukė mažiau nei 5 proc. balsuotojų palaikymą ir todėl negalėtų patekti į parlamentą.
Vis dėlto ši partija vis garsiau reiškiasi viešojoje erdvėje: tai ne tik verčia nerimauti tarptautinius stebėtojus, bet ir suteikia amunicijos Kremliaus ruporams.
Mat Rusijos valstybinė žiniasklaida ir politikai kalba, esą Kijevo valdžia toleruoja šį kraštutinių dešiniųjų pažiūrų judėjimą ir dėl to pati yra fašistinė.
Iki šiol Ukrainos valdžia nemetė tiesioginių iššūkių Azovo judėjimui, vis dėlto sausio 30 dieną tai pasikeitė.
Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas, kurį anksčiau siejo glaudūs ryšiai su Azovo judėjimu, pirmadienį paskelbė: „Ukrainoje galios panaudojimo monopoliją turi tik valstybė: gvardija, policija ir ginkluotosios pajėgos.“
A.Avakovas taip pat pabrėžė, kad „visos kitos pusiau sukarintos grupuotės, kurios veikia miestų gatvėse, nėra teisėtos“.
„Aš, kaip ministras, neleisiu gatvėse jokių paralelinių struktūrų, kurios elgiasi kaip alternatyvios karinės formacijos“, – teigė A.Avakovas.
Gins visus ar tik kai kuriuos?
„Nacionalinio korpuso“ narys Romanas Černyšovas bandė nuraminti tautiečius ir radijo stočiai „Hromadske“ aiškino, kad Nacionalinės milicijos nariai nėra ginkluoti.
Nors ši grupuotė nėra ginkluota, žinioms apie Nacionalinę miliciją paplitus po Ukrainą kritikai puolė nerimauti, kokią tiksliai tvarką vyrai gali bandyti užtikrinti Kijevo gatvėse.
„Užtikrinti, kad gatvėse laikomasi įstatymų, ir sučiupti nusikaltėlius – policijos atsakomybė. Kai tokių grupuočių kaip Nacionalinė milicija nariai klajoja gatvėmis ir skanduoja šūkius, tai verčia nerimauti, kokie jų tikslai ir kaip jie jų sieks“, – sakė M.Scaffas iš „Freedom House“.
Tuo metu T.Cooper iš „Human Rights Watch“ pabrėžė, kad ji labiausiai nerimauja dėl žmonių, į kuriuos galimai taikysis naujai sukurtos grupuotės nariai.
„Partijos „Nacionalinis korpusas“ nariai netolerantiškai atsiliepia apie etnines mažumas ir LGBT bendruomenės narius, todėl skamba visiškai absurdiškai, kad šie žmonės galėtų ir norėtų apginti visus asmenis“, – svarstė T.Cooper.
