Leidinio duomenimis, atleidus iš pareigų šį įstatymą parengusį gynybos ministrą Antonį Macierewiczių, naujasis žinybos vadovas Mariuszas Blaszczakas neketina perduoti dokumento svarstyti Seimui (parlamento žemiesiems rūmams). Tarp tokio sprendimo priežasčių – teiginys, kad įstatymo projekto autoriai „nuėjo pernelyg toli“. Dabar ketinama arba jį iš pagrindų pakeisti, arba išmesti į šiukšlių krepšį.
Prieš prieštaringai vertinamą įstatymą stojo veteranai ir buvę kariškiai, nes, be W. Jaruzelskio, karinių laipsnių galėjo netekti visi, kurie „ėjo karinę tarnybą totalitarinėje valstybėje priešingai šalies interesams“.
W.Jaruzelskis nuo 1985 iki 1989 metų buvo Lenkijos Liaudies Respublikos Valstybės tarybos pirmininkas. 1989 metais jis buvo išrinktas Lenkijos prezidentu. 1990 metais generolas pasitraukė iš politinės scenos.
Valdančiosios Jaroslawo Kaczynskio Teisės ir teisingumo partijos atstovai laiko nusikalstamu W. Jaruzelskio sprendimą įvesti Lenkijoje karinę padėtį naktį į 1981 metų gruodžio 13-ąją. Tada buvo suimta apie 3 tūkstančius opozicijos aktyvistų, tarp jų – beveik visi „Solidarumo“ profsąjungos vadovybės nariai ir jos lyderis ir įkūrėjas Lechas Walęsa. Seimo komisijos posėdyje 1992 metų gruodžio mėnesį generolas prisiėmė atsakomybę už šį žingsnį.
