Veteranė lyderė sakė, jog nepaisant prastų rinkimų rezultatų ir pagal naują koalicijos susitarimą prarastų pagrindinių ministerijų ji nesijaučia praradusi valdžios, ir teigė norinti prie didžiausios Europos ekonomikos vairo likti iki 2021-ųjų.
„Suprantu tą nusivylimą“, – sakė A.Merkel, tačiau pabrėžė, kad „natūraliai“ planuoja laikytis savo pažado vadovauti vyriausybei dar ketverius metus ir nenori užleisti vietos įpėdiniui iki kadencijos pabaigos.
„Esu žmogus, kuris laikosi savo pažadų“, – sakė ji visuomeniniam transliuotojui ZDF.
A.Merkel laimėjo rugsėjo 24-osios visuotinius rinkimus, tačiau per juos jai nepavyko užsitikrinti aiškios daugumos parlamente – iš dalies dėl to, kad prieš imigrantus nusistačiusi ultradešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) nuviliojo milijonus rinkėjų nuo kitų partijų.
Po ilgų ir sudėtingų derybų trečiadienį konservatyviajai A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungai (CDU), jos partnerei Bavarijoje Krikščionių socialinei sąjungai (CSU) ir Socialdemokratų partijai (SPD) pavyko susitarti dėl naujos „didžiosios koalicijos“.
Vis dėlto socdemams pavyko išsikovoti didelių nuolaidų.
SPD užsitikrino įtakingų finansų, užsienio reikalų, darbo, teisingumo ir aplinkos apsaugos ministrų portfelius, o CSU atiteko vidaus reikalų ministro portfelis.
Finansų ministerijos, kuriai ilgą laiką vadovavo A.Merkel sąjungininkas ir uolus taupymo priemonių šalininkas Wolfgangas Schaeuble, perdavimas buvo „viena nuolaida per daug“, piktinosi įstatymų leidėjas Wolfgangas Bosbachas. Jo pasisakymas atspindėjo CDU tvyrančias nuotaikas.
Susidūrusi su augančiu nepasitenkinimu savo partijoje, jos lyderė A.Merkel pasiryžo ginti su socialdemokratais sudarytą susitarimą. Galutinis koalicinis susitarimas dar turės būti patvirtintas 440 tūkst. SPD narių.
Prarasti Finansų ministeriją buvo „skausminga“, pripažino kanclerė, tačiau pabrėžė, kad toks žingsnis buvo „priimtinas“, nes nesutikus su tokia sąlyga esą būtų sugriuvusios derybos ir grėstų pirmalaikiai rinkimai.
