Vladimirą Putiną garbinantis italas žada pertvarkyti Europą

Jaunas, ekstremalių pažiūrų politikas iki šiol buvo menka figūra Senojo žemyno politiniame žemėlapyje, tačiau po Italijos Parlamento rinkimų apie jį pradėjo kalbėti ne tik Italija.

Pats M.Salvini nesikuklina: esą sėkmingas pasirodymas jam padėjo socialiniuose tinkluose aplenkti netgi Prancūzijai vadovaujantį Emmanuelį Macroną ir dabar jis – labiausiai sekamas Europos politikas po Vokietijos kanclerės Angelos Merkel.

Jeigu jam pavyktų tapti Italijos premjeru, M.Salvini žada revoliuciją ne tik Apeninų pusiasalyje, bet ir visoje Europos Sąjungoje.

45-erių M.Salvini partijos „Šiaurės lyga“ („Lega Nórd“) lyderis, – ne itin tipiškas personažas Italijos politikoje.

Jį retai pamatysi su kostiumu, o dar rečiau – ryšintį kaklaraištį. Jis kalba karštai, nerinkdamas žodžių, oponentą lengvai pasiųsdamas velniop ir itin aktyviai reiškiasi socialiniuose tinkluose.

Jis neturi jokio aukštojo mokslo diplomo – Milano universitete pradėjęs studijuoti politiką, o vėliau istoriją, galiausiai mokslus metė ir, kaip pats sako, dėl to nesigailėjo.

Didžiausias jo priešas – Briuselis, nors pats nuo 2004-ųjų dirba Europos Parlamente.

Tiesa, posėdžius jis lanko ne itin pavyzdingai.

Dažniausi ir daugiausia reakcijos sulaukiantys jo pažadai – išvalyti Italiją, kad joje neliktų nelegalių imigrantų, romų stovyklas išgriauti buldozeriu, uždaryti sienas ir atsisakyti euro.

Nors ir yra dažnai kritikuojamas intelelektualų ir žiniasklaidos, M.Salvini rinkimuose taip šovė į viršų, kad netikėtai tapo vienu realiausių pretendentų vadovauti trečios pagal dydį ES ekonomikos vyriausybei.

Per itin aktyvią rinkimų kampaniją šiam skandalingam politikui pavyko daugiau kaip 4 kartus (nuo 4 iki 18 proc.) padidinti savo partijos senatorių ir deputatų skaičių Parlamente ir į savo pusę palenkti net tuos pietinius šalies regionus, kur jo vadovaujama partija balsų niekada negaudavo.

„Tai – ypatinga pergalė, kuri kelia pasididžiavimą ir įpareigoja. Milijonai italų mūsų prašo paimti šalį į savo rankas ir išlaisvinti nuo Matteo Renzi ir Briuselio primestų taisyklių. Nuo skurdo, nuo imigrantų pilnų laivų, nuo bankų bankrotų.

Esu ir būsiu populistas, nes klausyti tautos balso yra mano pareiga“, – pergale rinkimuose džiaugėsi M.Salvini.

Į rinkimus jo partija ėjo kartu su Silvio Berlusconi suburta centro dešinės koalicija. Tačiau gavęs daugiau balsų nei senasis Italijos politikos vilkas koalicijos vėliavnešiu tapo M.Salvini.

S.Berlusconi beliko tik nusileisti ir jį palaikyti.

Centro dešinės partijų koalicija per rinkimus gavo daugiausia – tai yra 37 proc. rinkėjų balsų.

Ir nors iki daugumos pritrūko 3 proc., M.Salvini tikisi, kad mandatą formuoti vyriausybę šalies prezidentas Sergio Mattarella patikės būtent jam.

Žiniasklaida skelbia, kad taip prognozuoja ir Jungtinės Karalystės lažybininkai.

O savimi užtikrintas M.Salvini pergalę paskelbė savo „Facebook“ profilyje: „Jūsų dėka, draugai, Italija vėl pasirengusi skrydžiui. Pažadu dėl to padaryti viską.“

Mažiau imigrantų, daug mažiau mokesčių, jokių primestų taisyklių iš Europos Sąjungos ir sugrąžinti „dolce vita“ (išvertus iš italų k. – „saldus gyvenimas“) laikai – ši nuolatos kartojama M.Salvini mantra įtikino italus.

Politikui pergalę atnešė rožinis ir Evangelija rankose – kaip pažadų tesėjimo garantas.

Taip pat ir nacionalistinį prieskonį turintis šūkis: „Pirmiausia – italai“.

Vis dėlto jam užėmus premjero kėdę permainos lauktų ne tik Italijos, bet ir visos Europos.

Nors jaunasis Italijos politikas kol kas labiau ambicingas nei įtakingas, jis sako ieškosiąs užtarėjų tarp kitų šalių kraštutinių dešiniųjų ir taip prispausiąs Briuselį atsižvelgti į jo siūlomas idėjas.

Jis neslepia sieksiąs, kad Europoje nebeliktų euro – bendros Senojo žemyno valiutos, kurią M.Salvini vadina klaidinga ir Europą nuskurdinusia valiuta.

„Aš maniau, manau ir manysiu, kad euras yra bloga valiuta. Mes kartu su kitomis vyriausybėmis pasistengsime, kad būtų pakeistos kai kurios Europos Sąjungos normos ir įstatymai, kad šalys turėtų daugiau laisvės.

Kol kas galiu tik pasakyti, kad euro, kaip bendros Europos valiutos, laikas baigėsi“, – taip po rinkimų kalbėjo italas.

Revoliucija pagal Matteo (lietuviškas vardo atitikmuo – Matas) paliestų ir valstybių sienas. Italijai itin skaudi imigracijos problema buvo viena pagrindinių M.Salvini rinkimų kampanijos temų.

Kartu su S.Berlusconi jis pažadėjo išsiųsti iš šalies daugiau kaip pusę milijono nelegalių imigrantų, nesvarbu, kiek tai kainuotų.

Europos Sąjungos šalis jis ragina sugrąžinti sienų kontrolę.

„Pirma užduotis – uždaryti sienas nuo Alpių iki Sicilijos. Gana, stop, viskas baigta – jos bus nebepraeinamos. Nes islamas šiandien yra pavojingas!

Italijoje, kurią įsivaizduoju ir esu pasiruošęs valdyti, taisyklės turės būti gerbiamos. Ir, jei neturi leidimo čia gyventi, uždirbi platindamas narkotikus – grįši į savo namus per 15 minučių.

Nesvarbu, kokia tavo odos spalva: balta, geltona ar juoda, – taisyklės galioja visiems“, – taip M.Salvini kalbėjo apie pirmąjį vyriausybės darbą.

Tai, kad jo valdymas bus autoritarinis, dar prieš rinkimus įspėjo buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas.

Pats M.Salvini ne kartą viešai žavėjosi V.Putino valdymo metodais, vadindamas jį geriausiu pasaulyje valstybės vadovu.

Italijos žiniasklaida yra skelbusi apie įtartinus šių dviejų politikų ryšius. Esą maža ir neturtinga M.Salvini partija galėjo gauti dosnią Kremliaus finansinę paramą, nes kelti sąmyšį Europoje – vienas iš nuolatinių Rusijos režimo tikslų.

Kad M.Salvini ir kitų populistų triumfas Italijoje sukėlė daug džiaugsmo V.Putinui, rašė ir Jungtinės Karalystės dienraštis „The Guardian“.

Esą šios partijos nekart kalbėjo prieš NATO ir ekonomines sankcijas Rusijai, įvestas po Krymo aneksijos, o M.Salvini flirtas su Maskva prasidėjo dar gerokai prieš rinkimus.

Pasak dienraščio, M.Salvini ne kartą vyko į Maskvą, taip pat ir prieš 2016-ųjų Italijos konstitucinį referendumą, kuriam griežtai nepritarė.

Tada nugalėjo „ne“ ir pralaimėjo tuometinis Italijos premjeras M.Renzi, labai rėmęs buvusį JAV prezidentą Baracką Obamą.

M.Salvini žurnalistams paneigė dar 2014-aisiais gavęs grynųjų iš Rusijos tokiu būdu, kaip gavo jo ideologinė partnerė Prancūzijoje M.Le Pen: „Aš nevažiavau į Maskvą prašyti pinigų, bet važiavau dėl to, kad mes turime skirtingą Europos ateities viziją – tokią, kurios nepalaiko Briuselis.“

Kad Rusija galėjo siekti daryti įtaką Italijos rinkimams, perspėja ir Italijos žiniasklaida.

O prieš kelerius metus apie tai kalbėjo ir tuometinis JAV viceprezidentas Joe Bidenas: „Rusija 2016 metais darė įtaką Italijos konstitucinio referendumo rezultatams, o dabar partijai „Šiaurės lyga“ ir Penkių žvaigždžių judėjimui padeda ruoštis būsimiems Parlamento rinkimams.“

M.Salvini visuomet neigė gavęs pinigų iš Rusijos, esą V.Putinui jis advokatauja dėl to, kad juo tiki, o ne dėl to, kad jam sumokėta.

Ir „Facebook“ paskyroje, įdėjęs nuotrauką su didžiule pica, po pergalės paskelbė: „Niekas manęs nenupirks pinigais, kėdėmis ar savo galia, bet su tokia pica...“

Ar sėkmės paukštę pagavusiam ksenofobiškajam M.Salvini pavyks tapti Italijos premjeru, turėtų paaiškėti balandžio mėnesį.

Europos Sąjungos lyderiai kol kas savo vertinimus išsakyti vengia ir neslepia, kad iš Italijos tikisi stabilios ir chaoso nesukelsiančios vyriausybės.

Esą pats S.Berlusconi Briuselyje dar prieš rinkimus buvo pažadėjęs neprileisti M.Salvini prie valdžios vairo, o premjero postą ketino siūlyti savo bendražygiui Europos Parlamento pirmininkui Antonio Tajani.

Bet tokius planus sužlugdė rinkėjai, Kavalierių nustūmę į M.Salvini šešėlį.

Dabar Briuselis viliasi, kad sudėtingą rebusą Europos naudai pavyks išspręsti Italijos prezidentui S.Mattarellai. Pagal įstatymus būtent jis renkasi, kam patikėti vyriausybės vairą.

Eilėje prie premjero kėdės, be M.Salvini, stovi dar vienas populistas, tiesa, kiek nuosaikesnis, Penkių žvaigždžių judėjimo lyderis Luigi Di Maio.

Jo vadovaujama partija, per rinkimus gavusi per 32 proc. rinkėjų balsų, tapo didžiausia šalies politine jėga, bet daugumos taip pat neužsitikrino.

Kol kas nei centro dešinei, nei Penkių žvaigždžių judėjimui nepavyko sutarti dėl kitų partijų paramos.

Neatmetama, kad nė vienai pusei neįstengus sudaryti koalicijos, italams prie urnų gali tekti grįžti rudenį.

Matteo Salvini gimė 1973-iųjų kovo 9 d. Milane. Abu jo tėvai kilę iš šiaurinės Italijos Lombardijos regiono. Tai buvo niekuo neišsiskirianti šeima – tėvas vadovavo šeimos verslui, o mama, kaip įprasta tų laikų Italijoje, buvo namų šeimininkė.

M.Salvini studijuodamas dirbo greitojo maisto restorane, tačiau aukštojo mokslo nebaigė, nes jam labiau parūpo politika.

Partijos „Šiaurės lyga“ nariu jis tapo vos sulaukęs 17 metų. Savo politinę karjerą pradėjęs savivaldoje, vėliau jis tapo Europos Parlamento nariu.

Jauno politiko, kaip ir jo bendražygio S.Berlusconi, gyvenime netrūko moterų. Vieną kartą jis buvo susituokęs ir su žmona susilaukė sūnaus Federico. Tačiau santuoka tetruko dvejus metus. Išsiskyręs jis pasinėrė į kitus santykius, iš kurių jam gimė dukra Mirta.

Dabar M.Salvini vėl susižadėjęs, o jo partnerė ir galbūt būsimoji Italijos pirmoji ponia – modelis ir TV laidų vedėja 36-erių Elisa Isoardi. Vasarą patyrusi santykių krizę pora vėl kartu pasirodė prieš pat rinkimus garsiajame San Remo muzikos festivalyje.