Nepaisant kai kurių Bažnyčios narių ir įtakingų teologų pasipriešinimo, šis įstatymas nuo penktadienio pradėjo galioti.
Šio naujo reikalavimo idėja kilo Bavarijos žemės premjerui Markui Söderiui. Jis priklauso Krikščionių socialinei sąjungai – trečiai pagal dydį Vokietijos politinei partijai.
Vadinamoji kryžiaus prievolė buvo sugalvota tam, kad sustiprintų bavarišką tapatybę tokiu metu, kai į šalį per šią žemę plūsta musulmonai pabėgėliai.
Bavarija tapo priešakine Vokietijos linija dar 2015-aisiais, kai šimtai tūkstančių pabėgėlių atvyko į šią šalį ieškoti prieglobsčio.
„Norime pasiųsti aiškų signalą, kad žmonėms reikia parodyti savo identitetą“, – sakė M.Söderis ant savo kabineto sienos kabindamas kryžių.
Tokiu Bavarijos vadovo nutarimu nesidžiaugia net Katalikų bažnyčios atstovai – jie tikri, kad sprendimas skaldys visuomenę.
„Kryžius yra religinis simbolis, ir jis neturėtų būti sumenkintas iki folkloro objekto ar regiono tradicinio simbolio“, – sakė Viurcburgo vyskupas Franzas Jungas.
„Bavarijoje tikrai pakanka kryžių. M.Söderis šį religinį simbolį pavertė savo instrumentu ir juo naudojasi. Tai – didelė klaida“, – sakė teologė Johanna Haberer.
M.Söderis kartojo, jog į kryžių reikėtų žiūrėti ne kaip į religinį, bet kaip į kultūrinį simbolį, kuris labai svarbus Bavarijai.
Ši Vokietijos žemė turi gausią katalikų bendruomenę: 50 proc. gyventojų teigia esą katalikai.
Remiantis naujausiomis apklausomis, atliktomis bendrovės „Infratest dimap“, 56 proc. bavarų palaiko sprendimą, kad reikia pakabinti kryžius virš viešųjų pastatų įėjimo, o 38 proc. yra prieš.
