„Vokietija įsipareigojo pateikti kažkokią išeitį dėl ES konstitucijos,
kaip toliau daryti su pribrendusia institucine reforma - sprendimų priėmimo
tvarka Sąjungoje, ypač po to, kai ji išsiplėtė iki 27 narių. Konstitucinė
sutartis buvo numačiusi tą tvarką, bet kadangi jos ratifikavimas sustojo,
tai problema lieka“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių
ir politikos mokslų instituto Europos studijų katedros vedėjas Jonas
Čičinskas.
Jis pastebi, kad reikalų, susijusių su ES konstitucija, pajudėjimas į
priekį būtų priimtinas Lietuvai, kuri oficialiai pritaria konstitucinei
sutarčiai. Savo pritarimą ES konstitucijai Lietuva pademonstravo 2004 metų
lapkritį, tapusi pirmąja Bendrijos nare, tarusia „taip“ Sutarčiai dėl
Konstitucijos Europai.
Tačiau, kad konstitucija įsigaliotų, ją turi patvirtinti visos ES
valstybės, o 2005 gegužės 29 dieną prancūzai ir birželio 1 dieną olandai
atmetė kelerius metus rengtą ir 2004 metų rudenį Romoje pasirašytą ES
konstitucijos projektą.
Taip pat politologas pastebi, kad Vokietija deda pastangų dėl bendros
ES pozicijos energetinio saugumo klausimais sukūrimo, kas yra labai aktualu
Lietuvai, kuri drauge su Latvija ir Estija tebeskendi energetinėje
izoliacijoje nuo Europos.
Nuo sausio 1 dienos pirmininkavimą ES perėmusi Vokietija oficialiai
deklaruoja siekį padidinti Bendrijos ir JAV ekonominį bendradarbiavimą bei
taip paspartinti ekonomikos augimą.
Laikraštis „Handlesblatt“ praneša, kad Vokietija tikisi paspartinti ES
ir JAV derybas dėl geresnio reglamentų derinimo, patentų agentūrų taisyklių,
standartų nustatymo, kapitalo rinkos taisyklių ir valstybės paramos
tyrimams.
Kanclerės Angelos Merkel kanceliarija Berlyne drauge su ekonomikos,
užsienio reikalų ir finansų ministerijomis rengia virtinę iniciatyvų tokiose
srityse, kaip energetika, intelektinė nuosavybė, standartai bei finansų
rinkos, kurios bus pristatytos šalies pirmininkavimo ES pusmetį.