„Mes aktyviai tiekiame kompleksus Iranui, jau įvykdyta bent pusė
sutarties. Jeigu mes sudarėme sutartį dėl ginklų, reikia ją vykdyti. Tai
mūsų principas“, - pareiškė Rusijos gynybos ministerijos atstovas.
Nors Maskva pritarė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucijai
dėl sankcijų Iranui, šalies Gynybos ministerijos atstovai pareiškė, kad tai
nesutrukdys tiekti į šią šalį „gynybai skirtų ginklų“.
Modernūs rusiški kompleksai turėtų saugoti nuo oro smūgių Irano
strateginius objektus, pirmiausia branduolinius centrus Isfahane ir Bušere,
kur, kaip įtaria Vakarų stebėtojai, gali būti kuriamas atominis ginklas.
Sutartį abiejų šalių gynybos žinybos pasirašė 2005 metų gruodį, iš
viso jos vertė - 1,4 mlrd. dolerių.
Dabar pasaulio bendrija mėgina sulaikyti Iraną nuo savo atominės
bombos kūrimo, ir JAV prašė, kad Rusija nebeparduotų Iranui zenitinių
kompleksų. Tačiau Maskva apgynė savo karinį bendradarbiavimą su šia šalimi.
Zenitinių raketų kompleksas „Top-Mi“ gali numušti priešlokatorines ir
sparnuotąsias raketas, nuotolinio pilotavimo skraidymo aparatus, aviacijos
bombas, lėktuvus ir sraigtasparnius.
Raketų, įmontuotų į „Top-Mi“, veikimo spindulys - 12 km, o didžiausias
aukštis, kuriame gali būti taikinys - 6 kilometrai.
Sistema gali tuo pačiu metu aptikti ir atpažinti maždaug 48 taikinius
ir paleisti raketas iš karto į du iš jų.
Anksčiau zenitiniai raketų kompleksai buvo tiekiami į Graikiją. Dabar
šios šalies ginkluotosios pajėgos turi daugiau kaip 20 tokių zenitinių
raketų kompleksų.