Šis klausimas ne kartą buvo iškilęs per praėjusius neramius metus,
paženklintus radikalaus islamistų judėjimo „Hamas“, kuris yra prisiekęs
sunaikinti Izraelio valstybę, pergalės palestiniečių rinkimuose bei svarių
rezultatų nedavusių armijos veiksmų Libane prieš „Hizbollah“ kovotojus.
Dėl šių įvykių, kurie buvo rimtas išmėginimas E.Olmertui, bei nemažos
virtinės skandalų politikos veterano populiarumas visuomenėje rekordiškai
nukrito.
Trečiadienį naujienų tinklalapyje „YNet“ paskelbti naujos viešosios
nuomonės apklausos rezultatai rodo, kad net 77 proc. izraeliečių
nepatenkinti E.Olmerto darbu premjero poste.
Tačiau E.Olmertą, kurio koalicijos partneriai bent kol kas nerodo
didesnių nepasitenkinimo ženklų, remia tvirta dauguma parlamente, kur
koalicija kontroliuoja 78 iš 120 vietų.
Dauguma izraeliečių neabejoja, kad Ariku vadinamas buvęs premjeras
A.Sharonas, kurio karinė ir politinė veikla ne vieną dešimtmetį sulaukdavo
daug prieštaringų vertinimų pačioje žydų valstybėje ir toli už jos ribų,
savo didelės patirties dėka būtų išvengęs neramumų.
„Štai kur problemos esmė - A.Sharonas niekada nebūtų pradėjęs karo,
kurio negalėtų laimėti“, - sakė Raananas Gissinas, buvęs
A.Sharono aukšto rango patarėjas, Herzlijos Tarpdisciplininiam centrui
priklausančio Politikos ir strategijos instituto netoli Tel Avivo mokslinis
bendradarbis.
„Pradėti karą per tris valandas (kai „Hizbollah“ kovotojai perėję
sieną pagrobė du žydų karius)...Tai prieštarauja A.Sharono mastymo būdui“, -
pridūrė jis.
Izraelis to niekuomet nebesužinos. A.Sharonas po pernai sausio 4-ąją
patirto insulto tebėra komos būklės. Gydytojai nesitiki, kad 78 metų buvęs
premjeras pasveiks.
Tyrimas
„Praėjus metams po jį ištikusio insulto neabejotinai ima kažkoks
graudulio jausmas svarstant, kas būtų galėję įvykti, jei A.Sharonas būtų
sveikas, vis dar užimtų premjero postą, tebebūtų su mumis“, - laikraščio
„Haaretz“ interneto svetainėje rašė apžvalgininkas Bradley Burstonas.
„Toks pat graudulys ima ir dėl to, koks yra Izraelis dabar, be jo“, -
rašė jis.
Vyriausybės paskirta komisija atlieka tyrimą dėl to, kaip E.Olmertas,
gynybos ministras Amiras Peretzas, buvęs darbininkų
profesinės sąjungos lyderis, neužėmęs jokio svarbaus posto karinėse
pajėgose, bei kariškiai vadovavo šiam karui.
Milijonai izraeliečių buvo priversti mėnesį praleisti slėptuvėse, nes
žydų armija, surengusi Libano bombardavimą, nenutraukė „Hizbollah“ raketų
atakų ir nesutriuškino judėjimo partizanų, o sugriovimų mastas Libane
padidino arabų šalių priešiškumą Izraeliui.
E.Olmertui tapus premjeru, taikos procesas su palestiniečiais
nepajudėjo iš mirties taško.
Tačiau, pasak B.Burtono, galbūt A.Sharonas, būdamas išmintingu
politikos strategu, kuris du kartus tapo premjeru, būtų sugebėjęs įtikinti
palestiniečių prezidentą Mahmoudą Abbasą atidėti praėjusį
sausį vykusius rinkimus, po kurių į valdžią atėjo judėjimas „Hamas“.
Įtikinama „Hamas“ pergalė prieš ilgą laiką palestiniečių politiniame
gyvenime dominavusį nuosaikios pakraipos M.Abbaso judėjimą „Fatah“ aptemdė
viltis atgaivinti taikos procesą, kurios atsirado A.Sharonui 2005-aisiais iš
Gazos Ruožo išvedus žydų pajėgas ir iškėlus naujakurius. Šis A.Sharono
žingsnis sulaukė didelio visuomenės pritarimo.
„(Izraeliečiai) juo beveik aklai pasitikėjo, jie buvo tikri, kad
A.Sharonas žino, ką daro, - sakė R.Gissinas. - Anksčiau sakydavau, kad iš
Izraelio turimų atgrasinimo priemonių A.Sharono asmenybė sudaro
ketvirtadalį. Kai (Izraelio priešai) išgirsdavo, kad ten yra A.Sharonas, jie
neprasidėdavo su juo“.
Izraelyje, kuris laukia tyrimų dėl karo Libane, E.Olmerto
nekilnojamojo turto sandorių bei jo vaidmens parduodant banką išvadų, šiuo
metu itin populiarus vienas anekdotas:
A.Sharonas pabunda iš komos ir yra informuojamas, kad jau nebeužima
premjero posto.
„Kas mane pakeitė?“ - klausia jis.
„Ehudas Olmertas“, - atsakoma jam.
„Olmertas?“ - stebisi A.Sharonas. - Kas įvyks, jei prasidės karas? Jis
nežino, kaip vadovauti armijai“.
„O kas yra gynybos ministras? - toliau klausia A.Sharonas.
„Peretzas“, - atsako jam.
„Tas senukas vis dar gyvas?“ - stebisi A.Sharonas.
„Ne, ne Shimonas Peresas. Peretzas. Amiras Peretzas“, - atsakoma
A.Sharonui.
„Ką?! Minutei užsimerkiau, ir jūs, vyrukai, leidote profesinės
sąjungos lyderiui perimti šalies gynybą...Geriau eisiu toliau miegoti“.