S.Wielgusą Varšuvos arkivyskupu popiežius paskyrė gruodžio 6 dieną.
Popiežius Benediktas XVI priėmė S.Wielguso atsistatydinimą ir paprašė
jo pirmtaką kardinolą Jozefą Glempą toliau eiti arkivyskupo pareigas, „iki
bus priimti tolesni su arkivyskupija susiję sprendimai", teigė Šventojo
Sosto apaštalinis nuncijus Varšuvoje Jozefas Kowalczykas.
S.Wielgusas nustojo neigti savo bendradarbiavimą su slaptosiomis tarnybomis komunistų
valdymo metais praėjusį penktadienį, taip sutrikdydamas Lenkijos Katalikų bažnyčią ir sukeldamas raginimus jam pasitraukti.
Kai kurie šalies dienraščiai susidariusią situaciją pavadino giliausia Lenkijos bažnyčios krize.
Vietoj 11 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku planuotos rengti
ceremonijos, kurios metu S.Wielgusas būtų oficialiai užėmęs šį aukštą
bažnytinį postą, buvo aukojamos padėkos J.Glempui mišios.
Bendradarbiavęs su komunistinės Lenkijos laikų slaptąja policija
(Sluzba Bezpieczenstwa, (SB)) S.Wielgusas prisipažino penktadienį, netrukus
po to, kai per uždaras religines apeigas buvo konsekruotas Varšuvos
arkivyskupu.
Dvasininko prisipažinimas katalikiškąją Lenkiją sukrėtė iki pat gelmių.
„Šiandien jums prisipažįstu apie klaidą, kurią padariau praeityje,
kaip jau prisipažinau Šventajam Tėvui", - rašoma 67 metų S.Wielguso
pareiškime.
Anksčiau S.Wielgusas neigė dirbęs su SB ir netgi prašė Bažnyčią imtis
tirti šiuos kaltinimus, Lenkijoje laikomus labai rimtais, kurie pirmą kartą
jam buvo mesti gruodį, kai tik Vatikanas paskelbė, jog Varšuvos arkivyskupo
poste jis pakeis į pensiją išeinantį J.Glempą - seną komunistų kritiką.
1989 metais Lenkijoje pasibaigus komunizmo erai, užimantieji viešus
postus turėjo prisipažinti apie savo komunistinę praeitį. Pats
bendradarbiavimo su komunistais faktas dar nereiškia, kad automatiškai
netenkama viešo posto - jo būna priversti atsisakyti tik nuslėpusieji apie
dalyvavimą dabar jau nebeegzistuojančio režimo veikloje.
Nors visiško prisipažinimo taisyklė dvasininkams negalioja,
penktadienį paskelbtas tyrimas parodė, kad du trečdaliai lenkų mano, jog
buvę komunistų kolaborantai neturėtų eiti aukštų bažnytinių pareigų.
Pavėluotas S.Wielguso kaltės pripažinimas vainikavo pernai kilusį
skandalą, kai Lenkijos Katalikų Bažnyčia, rėmusi pasipriešinimą komunistams,
po karo Lenkiją valdžiusiems iki pat 1989-ųjų, ilgai tylėjusi pagaliau
pripažino, jog dvasininkai palaikė ryšius su slaptąja policija.
Likus kelioms dienoms iki įžengimo į aukštą religinį postą,
S.Wielgusui vėl buvo pakartotinai mesti kaltinimai, netgi papildyti naujais
įrodymais.
Dešiniosios pakraipos laikraštis „Gazeta Polska", pirmasis gruodį
prabilęs apie kaltinimus dvasininkui, ketvirtadienį savo interneto
svetainėje paskelbė 68 puslapių būsimojo arkivyskupo bylą, gulėjusią
Nacionaliniame atminimo institute (IPN), 1998 metais užvestą
persekiojamiesiems už nacių ir komunistų laikais Lenkijoje padarytus
nusikaltimus.
Dokumentai rodo, kad slaptoji policija S.Wielgusą užverbavo 1967
metais, kai jis dar buvo 28 metų filosofijos studentas. Su visuotinai
smerkiama SB dvasininkas bendradarbiavo du dešimtmečius.
Speciali komisija, kurią minėtiesiems kaltinimams tirti S.Wielgusas
prašė sudaryti Bažnyčią, penktadienį priėjo prie išvados, kad S.Wielgusas iš
tikrųjų dirbo su komunistų slaptąja policija, bet neišdrįso pareikšti, jog
toks jo bendradarbiavimas būtų „kam nors pakenkęs".
Penktadienio vakarą išplatintame pareiškime S.Wielgusas prašė Lenkijos
katalikų, kurie iš visų 38,5 mln. šalies gyventojų sudaro 90 proc., atleisti
jam už „klaidą" ir sakė „sprendimą" dėl savo ateities paliekantis popiežiaus
rankose.