Baltarusijos analitikai sako, kad vykstant Maskvos ir Minsko „naftos
karui“ A.Lukašenka pelnys politinių dividendų kaip kovotojas už tautos
suverenitetą, ir siūlo Kremliui nepasikliauti „penktąja kolona“ tikintis
režimo pasikeitimo gretimoje valstybėje.
„Aš manau, kad Rusija neturi naudoti savo energetikos išteklių
politiniam spaudimui Baltarusijai“, - sakė agentūrai „Reuters“
A.Milinkevičius, kuriam neseniai ES paskyrė Sovietų Sąjungos disidento
akademiko Andrejaus Sacharovo premiją už teisių gynimo veiklą.
Maskvos ir Minsko „naftos karas“ nuo 2007 metų pradžios pasiekė
kulminaciją - Rusija dvigubai padidino dujų kainą ir įvedė naftos eksporto į
Baltarusiją muitą, o Minskas, atsakydamas į tai, apmokestino Rusijos naftos
tranzitą į Europą.
Rusija pavadino šią rinkliavą neteisėta ir visiškai nutraukė tranzitą.
Rusijos naftos vartotojams Europoje iškilo sunkumų, o ES vėl suabejojo
Rusija, kaip energetikos išteklių tiekėjos, reputacija.
A.Milinkevičius nuogąstauja dėl Maskvos ir Minsko konflikto padarinių
Baltarusijos ekonomikai, kurią reformuoti tarptautinės finansų institucijos
ragino jau daug metų, ir gyventojams, kurių gyvenimo lygis smuks.
„Deja, Baltarusijos ekonomika buvo nepasirengusi naftos ir dujų kainų
kilimui. Valdžia turėjo pradėti reformas dar prieš dešimt metų, bet nepanoro
to daryti, tikėdamasi, kad lengvatas Rusija teiks amžinai“, - sakė
A.Milinkevičius, A.Lukašenkos varžovas per Vakarų nepripažintus 2006 metų
prezidento rinkimus.
Rusija ilgą laiką tiekė Baltarusijai energetikos išteklius žemomis
kainomis mainais už politinę sąjungą, tikėdamasi sukurti Sąjunginę valstybę.
Tačiau ši idėja neįsikūnijo.
„Mes nenorime, kad krizė nueitų pernelyg toli. Ateiti į valdžią
ekonomikai virtus griuvėsiais niekam neįdomu“, - pridūrė susivienijusios
opozicijos lyderis.
Rusijos vyriausybė pripažįsta, kad tiekimų į Baltarusiją pigumas buvo
politinio pobūdžio, nors nepaaiškina, kodėl nusprendė palikti autoritarinį
A.Lukašenkos režimą be tradicinės „paramos energetikos srityje“.
Rusijai tranzito per Baltarusiją nutraukimas reikštų savo naftos
gamybos sumažinimą ir nuostolius gavybos bendrovėms.
Baltarusijos prezidento spaudos tarnyba pranešė trečiadienį, kad
A.Lukašenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiekė kompromisą dėl
naftos tranzito į Europą bei naftos tiekimų į Baltarusiją, išsamiau apie tai
vyriausybės turi pranešti per dvi dienas.
Kremlius to nepatvirtino, tik pranešė, kad V.Putino ir A.Lukašenkos
pokalbis telefonu vyko „Baltarusijos iniciatyva“ ir buvo skirtas naftos
tranzito problemoms.
Varžovų sąjunga
A.Lukašenkos oponentai sveikina partnerystę su Kremliumi, bet, kaip ir
prezidentas, žadėjęs apsigyventi žeminėje, bet nepasiduoti energetiniam
„šantažui“, - reikalauja laikytis suvereniteto, kaip tokio bendradarbiavimo
pagrindo.
„Mes sakome, jog galime būti nuspėjami partneriai, ne taip, kaip
Lukašenka... Bet Rusijos politikai turi suvokti, jog negalima kalbėti apie
tai, kad Baltarusija atsisakys suvereniteto, kad Baltarusija kaip nors įeis
į Rusijos sudėtį, nes tai nepriimtina visiems“, - sakė opozicinės Jungtinės
piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka.
„Besąlygiškai remdama Lukašenką Rusija dėjo visus kiaušinius į vieną
pintinę. Dabar Maskva susilaukė tokios politikos vaisių“, - sakė agentūrai
„Reuters“ analitikas Jaroslavas Romančiukas.
„Galbūt dabar Kremlius jau pradėjo susimąstyti, jog ši politika
klaidinga, bet apsidairę aplinkui Kremliaus politikai pamatys, kad
Baltarusijoje nėra nė vienos rimtos Rusiją remiančios jėgos“, - pridūrė jis.
Nepriklausomam ekspertui pritaria Lukašenkai lojalaus parlamento
atstovas. „Nėra Baltarusijoje tokios „penktosios kolonos“. Nėra jokios
rimtos jėgos, kuri išduotų nacionalinius interesus“, - sakė agentūrai
„Reuters“ parlamento tarptautinių reikalų komisijos vadovas Nikolajus
Čerginecas.