Naujasis G.W.Busho planas gali būti jo paskutinė ir galbūt geriausia
galimybė išgelbėti JAV misiją Irake ir susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą,
kurį prarado dėl šio karinio konflikto.
Administracijos pareigūnai sakė, kad G.W.Bushas paskelbs apie savo
planus Irake dislokuotas amerikiečių pajėgas, kurias sudaro 140 000 karių,
padidinti daugiau kaip 20-čia tūkst. karių, kurių didžiausia dalis būtų
nusiųsta į Bagdadą, o 4 tūkst. - į neramią Anbaro provinciją.
Pareigūnai sakė, kad G.W.Bushas paragins iki lapkričio atsakomybę už
visų Irako provincijų saugumą perduoti irakiečių pajėgoms, tačiau pabrėžė,
jog tai nėra amerikiečių kareivių išvedimo grafikas.
Šiuo metu irakiečiai yra atsakingi už saugumą trijose iš 18 provincijų.
Gynybos pareigūnas, pageidavęs neskelbti savo pavardės, sakė, kad
prezidentas paskelbs apie programą, skirtą paspartinti irakiečių saugumo
pajėgų parengimą. Vykdant šią programą, amerikiečių instruktoriai gyvens ir
dirbs irakiečių pajėgų daliniuose.
Jau beveik ketverius metus besitęsiantis karas ir kasdieniai žudynių
vaizdai privertė suabejoti G.W.Busho pareiškimais, kad įmanoma iškovoti
pergalę Irake, todėl prezidentui teks pridėti nemažai pastangų, kad įtikintų
visuomenę savo naujosios strategijos efektyvumu.
G.W.Bushas kreipsis į tautą ir pristatys ilgai lauktą naująjį planą
dėl Irako trečiadienį 21 val. (ketvirtadienį 4 val. Lietuvos laiku) Baltųjų
rūmų bibliotekoje.
Abejus Kongreso rūmus kontroliuojantys demokratai prieš G.W.Busho
kreipimąsi pareiškė, jog stengsis užkirsti kelią karinio konflikto, kuris
jau pareikalavo daugiau nei 3 tūkst. amerikiečių gyvybių, „eskalavimui".
Atstovų Rūmų ir Senato demokratų lyderiai, kurie prieš prezidento
kalbą ketina su juo susitikti, sakė sieksiantys, kad Kongresas balsuotų dėl
G.W.Busho planų didinti Irake dislokuotą amerikiečių karinį kontingentą.
„Manau, mums iškilo grėsmė padaryti lemtingą klaidą, jei toliau
judėsime neteisinga kryptimi Irake. Mes turėtume ne didinti pajėgas, o
ieškoti būdų, kaip pradėti jas laipsniškai mažinti", - sakė demokratų
senatorius iš Vakarų Virdžinijos Robertas Byrdas.
Visuomenė nepritaria
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad amerikiečiai nepritaria
planams didinti pajėgas Irake. „USA Today"/"Gallup" apklausoje prieš JAV
karinio kontingento Irake didinimą, dėl kurio rimtų abejonių reiškia ir
nemažai G.W.Busho respublikonų, pasisakė 61 proc. respondentų, o jam pritarė
36 proc. apklaustųjų.
„Jis tikrai supranta, kad svarbu priminti visuomenei apie šį karą ir
atkurti visuomenės tikėjimą paramos šiai misijai svarba", - sakė Baltųjų
rūmų atstovas spaudai Tony Snow.
G.W.Bushas priėmė sprendimą didinti JAV pajėgas Irake gavęs šalies
premjero Nuri al-Maliki pažadą suformuoti daugiau irakiečių
pajėgų divizijų ir nesuteikti apsaugos radikaliam šiitų dvasininkui Moqtadai
al-Sadrui.
Pirmasis kontingento pastiprinimas turėtų būti nusiųstas į Iraką per
kelias ateinančias savaites.
„CBS News" pranešė, kad G.W.Bushas ketina iš pradžių nusiųsti į Iraką
pusę planuojamo pastiprinimo, o per kovo, balandžio ir gegužės mėnesius
dislokuoti likusius karius, jei irakiečiai laikysis įsipareigojimo
užtikrinti didesnį saugumą Bagdade.
G.W.Bushas ketina paskelbti, kad siunčia valstybės sekretorę
Condoleezza Rice į Artimuosius Rytus vesti derybų su
regiono lyderiais ir įtikinti juos padėti Irako vyriausybei.
Prezidentas paskelbs savo naują strategiją praėjus dviem mėnesiams,
kai dvipartinė Irako studijų grupė rekomendavo pradėti tiesiogines derybas
su Iranu ir Sirija.
Manoma, kad G.W.Bushas, kuris griežtai atmetė galimybę vesti
tiesiogines derybas su Teheranu ir Damasku savo trečiadienio kalboje
pasmerks Iraną ir Siriją, kad šios šalys trukdo pastangoms stabilizuoti
padėtį Irake.
Laipsniškas pasitraukimas?
Politikai, politikos formuotojai ir ekspertai įspėja, kad skubotas JAV
pajėgų išvedimas gali pakurstyti dar žiauresnį tarpkonfesinį smurtą,
sudaryti sąlygas kilti didesnio masto kariniam konfliktui Artimuosiuose
Rytuose, pakirsti pasitikėjimą Jungtinėmis Valstijomis regione ir tapti
svarbiu „al Qaeda" laimėjimu kare su terorizmu.
„Jei Jungtinės Valstijos pasitrauks ar perdislokuos savo pajėgas iš
mūšio, mes paliksime Irake chaosą", - laiške G.W.Bushui rašė senatoriai
Josephas Liebermanas ir Lindsey Grahamas, įspėdami, jog beveik neabejotina, kad tokie veiksmai išprovokuotų
didelio masto pilietinį karą.
Iš esmės sutinkama, kad bet koks staigus JAV pajėgų išvedimas sukeltų
pavojų irakiečiams ir visam regionui. Tam nepritaria tik kelios pacifistų
organizacijos.
„Mums nepriimtina nuomonė, kad kariai negali būti skubiai išvesti", -
sakė Sarah Sloan, koalicijos ANSWER (Act Now to Stop War & End
Racism), kuri vienija antikarines ir antirasistines organizacijas Amerikoje,
atstovė spaudai.
„Mūsų nuomone, problema yra JAV kontingentas Irake. Jį išvedus bus
išspręsta ir problema", - sakė ji ir priminė apie Vietnamą, kur laipsniškas
amerikiečių karių išvedimas iš esmės išprovokavo konflikto paaštrėjimą.
Tačiau raginimai skubiai išvesti iš Irako visas pajėgas yra pavieniai.
Net didžiausi JAV karių išvedimo šalininkai sutinka, kad kontingento
grąžinimas namo truks ne dienas ar savaites, bet mėnesius, o kai kurie
aršiausi G.W.Busho karo oponentai kalba, jog visas pasitraukimo procesas
gali tęstis vienerius ar pusantrų metų.
„Klausimas kyla ne dėl to, išvesti pajėgas ar ne, bet dėl to, ar
skubėti tai įgyvendinti, - sakė strateginių studijų ekspertas Lawrence'as
Korbas iš Amerikos pažangos centro (Center for American
Progress). - Manau, žmonės, pasisakantys už pasitraukimą, kalba apie
laipsnišką pajėgų išvedimą".
L.Korbo nuomone, pajėgų išvedimo procesas galėtų trukti pusantrų metų.
„Tokiu atveju būtų pakankamai laiko tinkamai išvesti pajėgas, - sakė
ekspertas. - Tai suteiktų irakiečiams galimybę pasirengti mūsų pasitraukimui
ir galbūt paskatintų juos imtis darbų, kuriuos jie turi nuveikti".