JAV prezidentas George'as W.Bushas trečiadienį vakare paskelbė, kad papildomai siunčia į Iraką 21,5 tūkst. karių, kurių, jo nuomone, reikia „smurto ratui pralaužti“.
Žurnalistų paklausta apie Didžiosios Britanijos planus, M.Beckett
atsakė: „Šiuo metu neketiname siųsti daugiau karių“.
Britų ministro pirmininko Tony Blairo populiarumas yra smarkiai sumažėjęs dėl jo sprendimo paremti G.W.Busho Irako karą, o vėliau šiais metais, po dešimtmečio valdžioje, jis turi atsistatydinti.
Trečiadienį T.Blairas parlamentui sakė, kad britų operacijos, kurių tikslas - pasirengti atsakomybės už saugumą perdavimui Basroje, gali būti baigtos artimiausiomis savaitėmis.
Didžioji Britanija Pietų Irake yra dislokavusi maždaug 7,1 tūkst. savo karių; dauguma jų dislokuoti Basroje ir aplink ją. Šiame antrajame pagal dydį Irako mieste vis dar pavojinga, nes dėl jo kontrolės tarpusavyje varžosi šiitų grupuotės, kurios kartais taikosi ir į britų pajėgas.
Britų generolai baiminasi, kad jų pajėgos jau smarkiai perkrautos, nes taip pat dalyvauja įnirtingose kovose su Talibanu Afganistane.
„Visų iki vienos didelių Vakarų valstybių Achilo kulnas yra tas, kad
jos neturi pakankamai kareivių“, - sakė gynybos analitikas Charles'as
Heymanas.
„Basros kontrolės greitu laiku neprarasime, bet įmanoma, kad koalicija
per artimiausius tris mėnesius gali ... prarasti Bagdado kontrolę, - sakė
jis. - Tragedija dėl tų 20 tūkst. amerikiečių yra ta, kad (jų) per mažai (ir
kad jie siunčiami) per vėlai“.
Jungtinės Valstijos žinojo, kad negali prašyti daugiau britų karių,
nes „britų armijos (jėgos) yra absoliučiai įtemptos iki absoliučios ribos“,
pridūrė jis.