Netrukus po prezidento kreipimosi į tautą, kurį transliavo televizija
ir kuriame jis pristatė savo naująjį planą, kaip išgelbėti Amerikos misiją
Irake, Richardas Durbinas, antrasis pagal rangą demokratas Senate, atmetė G.W.Busho strategiją ir pareiškė, jog atėjo metas išvesti JAV karius ir leisti irakiečiams patiems gelbėti savo šalį.
„Atėjo metas patiems irakiečiams stoti ginti savo šalį. Dabar Irako
vyriausybė privalo įrodyti, kad priims sunkius politinius sprendimus, kurie
užbaigs šį kruviną pilietinį karą“, - sakė senatorius.
„Šįvakar prezidentas Bushas pripažino tai, ką žino dauguma
amerikiečių: nepaisant mūsų karių drąsos ir pasiaukojimo mes nelaimime
Irake. Padėtis išties yra grėsminga ir blogėja“, - sakė R.Durbinas,
pristatydamas oficialią demokratų reakciją į G.W.Busho kreipimąsi.
„Šio karo eskalavimas nėra ta permaina, kurios pastaruosiuose
rinkimuose pareikalavo Amerikos visuomenė“, - pridūrė jis.
Tai buvo vienas iš virtinės vėliau nuskambėjusių griežtų demokratų
pareiškimų, kritikuojančių naująjį G.W.Busho planą, kurį Demokratų partija
atmetė kaip dar vieną rezultatų neduosiantį Baltųjų rūmų mėginimą pažaboti
nesiliaujantį smurtą Irake.
„Dauguma amerikiečių, demokratų ir respublikonų pageidauja plano,
kuris būtų veiksmingas. Problema yra ta, kad didinamas karių skaičius, bet
nėra jokio naujo plano“, - sakė dar vienas įtakingas demokratas, senatorius
Charlesas Schumeris.
Senatorė Hillary Clinton užsipuolė G.W.Busho politiką
Irako atžvilgiu, kurią, pasak jos, „žlugdo nekompetentingumas ir
arogancija“, bei sakė, jog neparems planų siųsti į Iraką daugiau amerikiečių
karių.
„Kaip ne kartą sakė mūsų vadai, Irakui reikia politinio, ne karinio
sprendimo, ir šįvakar mes jo neišgirdome“, - sakė H.Clinton, kuri laikoma
viena realiausių demokratų kandidatų į prezidentus 2008 metais vyksiančiuose
rinkimuose.
„Mums reikia pasirinkti naują kryptį ir atsisakyti dabartinės
nesėkmingos politikos, - sakė ji. - Deja, tai tėra naujas (pajėgų) didinimas
be jokios naujos strategijos“.
„Mes esame duobėje Irake, ir prezidentas sako, kad išlipti galėsime,
jei toliau ją rausime. Ar tai protinga? Esant duobėje dar giliau rausti žemę
?“ - savo ruožtu klausė demokratų senatorė iš Merilando Barbara Mikulski.
Tačiau pirmoji demokratų reakcija į G.W.Busho kalbą parodė, kad
Kongreso rūmų kontrolę perėmusioje Demokratų partijoje esama skirtingų
nuomonių dėl to, kokių veiksmų toliau reikėtų imtis.
Kol kas demokratai susitarė dėl griežtesnės kontrolės ir rengiasi
iškviesti virtinę aukščiausio rango administracijos pareigūnų į svarstymus
Kongrese, kurie prasidės ketvirtadienį. Vieni pirmųjų naujosios prezidento
strategijos stos ginti valstybės sekretorė Condoleezza Rice ir gynybos sekretorius Robertas Gatesas.
Tačiau demokratų nuomonės išsiskyrė dėl kitą savaitę Atstovų Rūmuose
ir Senate planuojamų balsavimų, kuriais ketinama pademonstruoti nepritarimą
karių skaičiaus didinimui.
Senatorius Edwardas Kennedy, seniai pasisakantis prieš amerikiečių karių buvimą Irake, antradienį pateikė įstatymo projektą, kuriame numatyta, kad prieš siųsdamas pastiprinimą į Iraką, prezidentas turi gauti Kongreso sutikimą.
Tačiau demokratų vadovybė pareiškė, kad pradės nuo mažiau
konfrontacinių priemonių, ir kitą savaitę numatė iš esmės simbolinius
balsavimus, kuriais pasmerks Irake tarnaujančių karių skaičiaus didinimą.
Demokratų lyderiai sakė, kad G.W.Bushas nepasimokė iš jo Respublikonų
partijos triuškinamo pralaimėjimo lapkritį vykusiuose rinkimuose, kai
nusprendė nusiųsti į Iraką dar daugiau kaip 20 000 karių.
Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi ir Seanto daugumos
lyderis Harry Reidas pažadėjo, kad 132 tūkst. Irake esančių
amerikiečių karių gaus visus būtinus resursus, kad galėtų tęsti kovą.
Tačiau jie paragino greičiau perduoti irakiečiams atsakomybę už
saugumą ir per ateinančius keturis-šešis mėnesius pradėti „laipsnišką mūsų
pajėgų perdislokavimą“.
Naujasis Senato užsienio reikalų komiteto pirmininkas Josephas Bidenas televizijai sakė, kad beveik neįmanoma užkirsti kelio įgyvendinti planus nusiųsti į Iraką daugiau karių.
Daug demokratų sakė esantys tikri, kad nedaug jų kolegų pritaria
pajėgų Irake didinimui, todėl išreiškė abejonių dėl savo vadovybės sprendimo
surengti tik simbolinius balsavimus, o ne imtasi griežtesnių veiksmų.
Tačiau demokratų senatorius Jackas Reedas sakė
neabejojantis, kad net simbolinis balsavimas atkreips prezidento dėmesį.
„Tokia politinė žinia ir neigiama Amerikos visuomenės reakcija, manau,
turėtų paskatinti prezidentą pagalvoti apie geresnę strategiją“, - sakė jis.
Tuo tarpu respublikonai stengėsi neteikti reikšmės faktui, kad nemažai
prezidento partijos narių, jei ne dauguma jų, taip pat pasisako prieš
karinio kontingento Irake didinimą.
Tik senatorius Johnas McCainas, kuris gali tapti kandidatu į prezidentus, atvirai išreiškė paramą G.W.Busho strategijai ir sakė, kad šis planas suteikia vilties iškovoti pergalę Irake.
„Geriau pralaimėčiau kampaniją, bet ne karą“, - sakė senatorius po prezidento kalbos.