G.W.Bushas gelbsti žlungančią misiją Irake siųsdamas daugiau karių

Pareigūnai ir ekspertai taip pat sakė, kad sėkmė priklauso nuo Irako premjero šiito Nuri al-Maliki, kuris nuo praėjusių metų gegužės, kai užėmė šį postą, buvo prieštaringas JAV partneris, glaudesnio bendradarbiavimo.

Rickas Bartonas iš Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro sakė, kad naujoji G.W.Busho strategija dėl Irako yra geriausias planas nuo 2003 metų kovo, kai prasidėjo invazija, tačiau „jis yra perdėm siauras ir parengtas pernelyg vėlai“.

„Jame nėra esminių elementų, - sakė R.Bartonas apie planą iki lapkričio mėnesio atsakomybę už saugumą visame Irake perduoti vietos pajėgoms. - Manau, mes daug reikalaujame iš irakiečių“.

„Nenumatyta, kad irakiečiai nustatytų terminą, kada iš šalies bus išvestos užsienio okupacinės pajėgos. Neįsivaizduoju, kaip nenustačius šio termino jie ketina įtvirtinti politinę valdžią, kurios reikia, kad visuomenė ir irakiečių kariuomenė pajustų atsakomybę“, - sakė jis.

Kiti politikos analitikai išreiškė rimtų abejonių, ar papildomai nusiuntus į Iraką 20 tūkst. karių iš esmės kas nors pasikeis.

Mat net padidinus kontingentą iki maždaug 153 000 karių, kiek jų bus atvykus naujam pastiprinimui, JAV pajėgos Irake bus gerokai mažesnės negu 2005 gruodį, kai čia buvo dislokuota 165 000 amerikiečių.

Thomas Donnelly iš konservatyvaus Amerikos verslininkystės instituto (American Enterprise Institute) sakė, kad naujasis G.W.Busho planas gali padėti pažaboti smurtą, tačiau jame liko neatsakyti keli svarbiausi klausimai.

„Pirma, ar šių pajėgų pakaks pasiekti, kad pasikeistų politika, kaip išdėstė prezidentas? Antra, ar didesnis kontingentas bus dislokuotas pakankamai ilgai, kad būtų įgyvendinti numatyti tikslai?“ - klausė Th.Donnelly.

Šiuo atveju daug kas priklauso nuo N.al-Maliki, kuris blokavo JAV karines operacijas prieš vadinamuosius šiitų mirties būrius, priklausančius radikalaus dvasininko Moqtado al-Sadro „Mahdi armijai“, ir neskyrė pakankamai karių pernai pusmetį trukusiai kampanijai, kurios metu mėginta įtvirtinti saugumą Bagdade.

„Pernai vasarą buvo padidintas karių skaičius. Aiškiai matome, kad tai nedavė nieko gero. Kas bus kitaip šį kartą?“ - klausė Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Ike'as Skeltonas.

Trečiadienį dar nebuvo aišku, ar papildomos penkios amerikiečių brigados iš karto bus nusiųstos į Iraką, ar kariai bus dislokuoti per tam tikrą laiką.

Tačiau kritikai teigia, kad nebus staigaus pajėgų padidinimo, kuris išmuštų iš pusiausvyros kovotojus ir sukilėlius, ir jie turės pakankamai laiko prisitaikyti.

Į Kuveitą jau atvyko 82-osios oro desanto divizijos 2-oji brigada, kurį jau pirmadienį gali būti permesta į Iraką, sakė administracijos pareigūnai.

Gynybos pareigūnai sakė, kad kai kuriuose daliniuose Irake bus padidintas karių skaičius, be to, čia greičiausiai anksčiau numatyto laiko bus atsiųsti daliniai, kuriuos planuota dislokuoti šioje šalyje.

Daug respublikonų laikosi nuomonės, kad G.W.Bushas vis dar nusipelno paramos dėl Irako.

Respublikonai, svarstantys galimybę varžytis dėl oficialaus partijos kandidato 2008 metų prezidento rinkimuose statuso, laikosi tokios pat pozicijos, kaip ir G.W.Bushas bei šiuo metu realiausiu kandidatu laikomas respublikonų senatorius Johnas McCainas, aktyviai pasisakantis už Irake dislokuotų karių skaičiaus didinimą.

„Pergalė ar nesėkmė Irake yra valstybės saugumo, o ne partijų politikos reikalas, - sakė buvęs Niujorko meras Rudolphas Giuliani. - Remiu prezidento sprendimą padidinti karių skaičių“.

Tačiau esama ženklų, kad tvirta respublikonų parama prezidento politikai Irako atžvilgiu, dėl kurios jis ne vienerius netus galėjo būti visiškai ramus, mažėja.

Respublikonų senatorius iš Minesotos Normas Colemanas, kurio 2008-aisiais laukia įtempta kova dėl perrinkimo, pareiškė nepritariantis karių skaičiaus didinimui.

„Tai nėra pergalės strategija“, - sakė jis.

Konservatyvių pažiūrų respublikonų senatorius iš Kanzaso Samas Brownbackas, taip pat svarstantis galimybę siekti prezidento posto, linksta manyti, kad krizę įveikti gali politinis sprendimas.

„Nemanau, kad atsiuntus daugiau karių bus išspręsta problema, - sakė senatorius, kuris trečiadienį Bagdade susitiko su Irako premjeru N.al-Maliki. - Irakui reikia politinio, o ne karinio sprendimo“.

Analitikai pabrėžia, kad G.W.Bushas veikiau galvoja apie savo indėlį į istoriją, o ne apie Amerikos politiką, savo kalba pademonstruodamas, jog neketina keisti nuomonės dėl visuomenėje vis labiau nepopuliaraus karo, su kuriuo vėliau bus siejamas jo prezidentavimo laikotarpis.

„Mes matome, kaip prezidentas, kaip nė vienas kitas šių laikų valstybės vadovas, ignoruoja viešąją nuomonę“, - sakė politikos analitikas Bruce'as Buchananas iš Teksaso universiteto.

„Jis nori patekti į istoriją. Jo svarbiausia auditorija yra ne visuomenė, bet istorikai, - sakė ekspertas. - Jam tai reikšmingiausias šių dienų klausimas, ir jis padarys bet ką, kad nereikėtų pasiduoti“.

Irakiečiai, kurie jau beveik ketverius metus kenčia nuo nesiliaujančio kruvino smurto, ketvirtadienį nerimastingai svarstė, ar kas nors iš esmės pasikeis jų gyvenime, kai pagal naująjį JAV prezidento George`o W. Busho planą netrukus Irake papildomai bus dislokuota dar daugiau kaip 20 tūkst. karių.

„Vyriausybė mums daug ko prižadėjo, bet niekas nepasikeitė, - rytinio piko metu laukdamas autobuso sakė trečią dešimtį einantis Bagdado gyventojas Ali Abdul Razzakas. - Amerikiečiai atvykę tiesiog sėdės ir nieko nedarys".

Pripažindamas „klaidas", kurios pareikalavo daugiau kaip 3 tūkst. JAV karių ir dešimčių tūkstančių irakiečių gyvybių, G.W.Bushas trečiadienį vakare pranešė nusprendęs Bagdade papildomai dislokuoti 17 500, o neramioje Anbaro provincijoje - 4 tūkst. amerikiečių kareivių.

Kai kuriems sunitų mažumos atstovams, nepasitikintiems šiitų vadovaujama vyriausybe, JAV karių buvimas, regis, leidžia jaustis saugiau. Juo labiau, kad JAV karinė vadovybė leido aiškiai suprasti, kad ministras pirmininkas Nuri al-Maliki privalo pažaboti šiitų karines formuotes, Bagdade ir kitose vietose rengiančias atakas prieš sunitus.

„Jeigu jie pasitrauks, Irakas nieko gera nesulauks", - sakė 60 metų bagdadietis Abu Ahmedas, įstrigęs transporto spūstyje.

„Pasveikinsiu naująją strategiją, jeigu ji užtikrins saugumą", - pažymėjo jis.

Tačiau šiitų karinės formuotės tvirtovėje Sadro rajone įsikūrusio vieno sporto klubo prezidentas Mezzaelis Husseinas naująjį planą vertino skeptiškai.

„Jokia strategija, ateinanti iš užsienio, nepadės Irako žmonėms. Ši strategija yra tokia pati, kaip ir ankstesnės", - teigė jis.

Kai kurie žmonės būgštauja, kad papildomas skaičius karių ir Irako vyriausybės žadamas Bagdado saugumo planas gali tik dar labiau pakurstyti smurtą.

„Išaugęs JAV karių skaičius sukels pasipriešinimo reakciją, kuri padidins smurtą gatvėse. Kovos su sukarintomis formuotėmis priemonės taip pat sukels reakciją", - svarstė 29 metų inžinierius Bilalas Fadhilas iš pietinio Basros miesto.

„Nesitikiu, kad metų pabaigoje JAV pajėgos perduos saugumo kontrolę", - sakė jis.