Saugumo tarybos personalo sudėtis buvo patvirtinta 2005 metų sausio 23
dienos prezidento įsaku. Į Baltarusijos saugumo tarybą įeina 20 aukščiausių
pareigūnų, tarp jų jėgos žinybų vadovai.
Be Saugumo tarybos valstybės sekretoriaus, į ją įeina prezidentas,
ministras pirmininkas, prezidento administracijos vadovas, Liaudies
Susirinkimo abejų rūmų pirmininkai, Nacionalinio banko pirmininkas, finansų
ministras, taip pat šalies jėgos žinybų vadovai.
Tokio Saugumo tarybos nario, kaip prezidento padėjėjas, kurių, kaip
žinoma, paskutiniu Europos diktatoriumi laikomam A.Lukašenkai netrūksta, iki
pastarojo laiko nebuvo.
Taigi, pažymi „Ježednevnik“, A.Lukašenkos vyriausiojo sūnaus statusas
faktiškai prilygintas KGB pirmininko arba VRM vadovo statusui.
Anksčiau 30 metų V.Lukašenka tarnavo pasienio kariuomenėje, dirbo
Užsienio reikalų ministerijoje ir valstybiniame moksliniame gamybiniame
susivienijime „Agat“ - įmonėje, pavaldžioje Valstybiniam kariniam
pramoniniam kompleksui. Tėvo padėjėju jis tapo 2005 metų pradžioje.
Dar iki to, kai V.Lukašenka buvo paskirtas prezidento padėjėju, imta
spėlioti, jog A.Lukašenka savo vyresnįjį sūnų rengia savo įgaliojimų
perėmėju.
Prezidento sūnui buvo pranašaujamas mero postas Bobruiske, iš kur jis
persėstų į Mogiliovo srities gubernatoriaus kėdę, o iš ten pereitų į
aukščiausius valdžios sluoksnius, kad iki 2011 metų būtų galėtų būti
laikomas savarankišku politiniu veikėju, o ne vien iškeltu pagal šeimos
liniją.
Tačiau V.Lukašenka iš karto užėmė gana aukštas pareigas.
Kaip pažymėjo interviu „Laisvės“ radijo baltarusių tarnybai buvęs
Respublikos Tarybos pirmininkas (taip pat ir buvęs Saugumo tarybos narys)
Aleksandras Voitovičius, Baltarusijos prezidentas niekuo, išskyrus savo
sūnų, nepasitiki.
„Lukašenka rengia sau įpėdinį. Būtent taip reikia vertinti valstybės
vadovo sūnaus paskyrimą Saugumo tarybos nariu“, - sakė A.Voitovičius.