Parlamento senbuviai šią grupę sutiko be entuziazmo. „Gera žinoti, kas yra tavo priešas. Sveikinu šitą grupę“, - su šypsena teigė Didžiosios Britanijos liberalų demokratų vadovas Chrisas Daviesas.
„Mes stengiamės priversti Europą dirbti, o jie stengiasi priversti išsekinti“, - pridūrė britų konservatorių atstovas Europarlamente. Žalieji mano, kad ultradešinieji yra Europos Parlamento (EP) vertybių antitezė.
Į naują grupę pateko įvairūs euroskeptikai, kurie neigia esą ekstremalių pažiūrų. Anot jų, ši politinė grupė tiesiog nori apginti nacionalinius interesus, krikščioniškas vertybes ir europietiškos cilivizacijos tradicijas. Naujoji politinė frakcija priešinsis Europos biurokratų valdžiai bei imigracijai.
Ši grupė save vadina ITS - Identitetas, Tradicija, Suverenumas. „Mes surinkome 25 proc. balsų per pastaruosius rinkimus Europoje“, - kalbėdamas su BBC žurnalistais pažymėjo Philipas Claeysas ir separatistinės Belgijos flamandų reikalų partijos.
Jie nevadina savęs ekstremistais, tačiau vienas jos lyderių prancūzas Bruno Gollnischas šiuo metu laukia teismo, kai jam buvo pareikšti kaltinimai dėl genocido neigimo. „Tai, kad man buvo pareikšti kaltinimai, dar nereiškia, kad esu kaltas, - ginasi jis. - Manau, kad diskusijos apie istoriją turi būti nevaržomos“. Prancūzas pripažįsta, kad jis priešinsis, jei ES pirmininkaujanti Vokietija siūlys Holokausto neigimą pripažinti nusikaltimu.
Pirmąjį postūmį dešiniųjų radikalų žygiui suteikė prancūzas Jeanas Marie le Penas praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio viduryje. Po 1994 metų rinkimų į Europarlamentą šios grupės jėga buvo nuslopus. Dabar jie vėl kyla - daugiausia prancūzų ir austrų pastangomis.
Dešinieji radikalai vėl susigrąžino įtaką - ITS nariai turės Europarlamento vicepirmininko postą ir sudarinės sesijos tvarkaraštį, galės daugiau kartų pasisakyti debatuose ir bus dviejų komitetų vadovų pavaduotojai. Nors frakcijos nariai sėdi skirtingose Europarlamento salės vietose, jie gali kalbėti vienu balsu, pažymi politikos apžvalgininkai.
Dešinieji radikalai taip pat prieštarauja „Vokietijos pastangoms prikelti ES konstituciją iš komos“ ir Europos Sąjungos plėtrai.
Ironiška, jog būtent naujosios ES narės Rumunija ir Bulgarija šiai politinei grupei suteikė naujų jėgų. Mat sudaryti frakciją EP reikėjo suburti mažiausiai 20 europarlamentarų iš 6 ES šalių: penki rumunai ir vienas bulgaras ITS suteikė tą jų ilgai lauktą „kritinę masę“.
Šalių naujokių europarlamentarai pasižymi aršia neapykanta čigonams - jie atvirai reiškia panieką šiai etninei grupei. Paradoksalu, jog grupei trūkstamą jėgą suteikė Rumunijos radikalai, nors kaip tik ultradešinieji iš Austrijos labai priešinosi Rumunijos narystei ES.
Antai kai pernai romų atstovė Livia Jaroka buvo išrinkta metų europarlamentare, Bulgarijos Puolimo partijos narys Dimitaras Stoyanovas spjaudėsi nuodais: „Ką gi, ponai, negaliu su Jumis sutikti. Mano šalyje yra dešimtys tūkstančių čigoniukių ir jos yra kur kas gražesnės negu ši garbi moteris. Tiesą sakant, jeigu reikiamu laiku atsidursi reikiamoje vietoje, gali vieną tokią net įsigyti. 12-13 metų mergaitė bus puiki, mylinti žmona. Geriausios iš jų yra labai brangios - 5000 tūkstančių eurų už vieną, oho!“
Kitas spalvingosios ITS narys yra lenkų profesorius, kuris ragina pagerbti Ispanijos diktatorių generolą Franco. Jo bendramintis iš Austrijos vadovaujasi ideologija, kurią Vienos teismas pripažino identiška A.Hitlerio nacionalsocializmui. Savo pavarde radikalų sąrašą puošia ir buvusio Italijos fašizmo lyderio dučės B.Mussolinio anūkė Alessandra.
Britų dienraštis „Guardian“ šiuos europarlamentarus ironiškai vadina „Tėvynių Europos“ švyturiais. Kitą savaitę bendros ideologijos siejami ultradešinieji planuoja oficialų lyderių pasitarimą. Šiems politikams netrūksta ambicijų - savo narių skaičių jie planuoja išsiplėsti iki 40.
Nuosaikias partijas guodžia tik tai, kad skirtingų šalių radikalų lyderiai tarpusavyje nelabai sutaria - kai kada jų santykiai primena dviejų ožių susidūrimą ant liepto.