1994-1999 metais kaip didžiausios parlamento frakcijos - Europos
liaudies partijos (EPP) - pirmininko pavaduotojui, o vėliau ir kaip jos
pirmininkui H.G.Poetteringui teko dirbti su tokiais įvairiausių pažiūrų
įstatymų leidėjais, kaip euroskeptiškieji Didžiosios Britanijos toriai,
Vokietijos krikščionys demokratai ir konservatyvieji Prancūzijos
valdančiosios Sąjungos už liaudies judėjimą (UMP) nariai.
Jis nė nedvejojo, kad tokia jėgų pusiausvyra atneš jam sėkmę, ir jo
kandidatūrai vadovauti visam parlamentui bus pritarta.
Patirtimi H.G.Poetteringas kaip diena ir naktis skiriasi nuo savo
pirmtako ispano socialisto Josepo Borrellio Fontelleso, kuris į šį postą 2004 metų birželį buvo išrinktas staiga, vos
spėjęs tapti parlamento nariu.
Jei katalonietis dažnai būdavo kritikuojamas dėl patirties stokos, 61
metų vokietis žino visą parlamento virtuvę, nes yra vienas iš viso labo
šešių eurodeputatų, išsaugojusių postą nuo pat 1979-aisiais pirmą kartą
surengtų tiesioginių rinkimų.
Iš profesijos teisininkas, H.G.Poetteringas vadovavo EPP frakcijai,
vienijančiai 277 europarlamentarus iš 27 ES šalių. Iš viso Europos
Parlamente nuo 2007-ųjų sausio 1 d. dirba 785 įstatymų leidėjai.
H.G.Poetteringas lengvai laimėjo per pirmąją šių metų plenarinę
sesiją, vykusią Strasbūre, surengtus rinkimus ir iš 689 galiojusių balsų
surinko 450 balsų.
Vienbalsiai paremtas EPP narių, H.G.Poetteringas sulaukė ženklios
paramos ir iš socialistų, sudarančių antrąją pagal dydį parlamento
frakciją.
Dvi didžiosios tarpusavyje besivaržančios partijos 2004 metais po
rinkimų sudarė kompromisą ir nusprendė dalytis per dvi vietas - Briuselį ir
Strasbūrą - posėdžiaujančio parlamento pirmininkavimą.
Minėtasis susitarimas numato, kad pirmąją penkerių metų kadencijos
pusę parlamentui pirmininkaus socialistas, o paskui jį pakeis
konservatorius, eisiantis šias pareigas iki 2009 metų.
Socialistų frakcijos Europos Parlamente lyderis Martinas Schulzas
(Martinas Šulcas) prisipažįsta jaučiantis H.G.Poetteringui „didžiulę
pagarbą", net jei kartais už moralizuojančias kalbas, derančias krikščioniui
demokratui, jį ir išvadina „vienuole".
Būtent katalikiškų įsitikinimų vedamas H.G.Poetteringas ragino
rengiamame Europos Sąjungos (ES) konstitucinės sutarties projekte įrašyti
nuorodą į Dievą ir judėjišką bei krikščionišką žemyno paveldą.
1945 metų rugsėjo 15-ąją Bersenbriuke, šiaurinėje Vokietijos Žemutinės
Saksonijos žemėje, gimęs H.G.Poetteringas niekada nepažinojo savo tėvo - jis
paskutiniosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis žuvo Rytų fronte.
Ši netektis prancūzų konservatyviajam europarlamentarui Alainui
Lamassoure'ui padėjo įtikinti H.G.Poetteringą „absoliučia
Europos būtinybe".
Žaliųjų europarlamentaras Gerard'as Onesta laiko
H.G.Poetteringą kietu derybininku, „žinančiu, kaip talentingai ir stipriai
ginti savo politinės grupės interesus".
Tačiau jis pridūrė, kad tai ne parlamento pirmininko vaidmuo ir kad
dar reikės pažiūrėti, ar „jis sugebės išlaikyti savo politinę metamorfozę".
H.G.Poetteringas yra vedęs, turi du vaikus. Panašu, kad jiedu paseks
tėvo pėdomis, nes labai aktyviai dalyvauja Vokietijos jaunųjų krikščionių
demokratų veikloje.