Toks titulas reiškia, kad nieko blogesnio Baltarusijos prezidentas
Aleksandras Lukašenka jau nebelaukia.
Naujametės politinės rietenos su pagrindine rėmėja Rusija baigėsi
Minskui gyvybiškai svarbių gamtinių dujų kainų šuoliu ir subsidijų iš
Maskvos, užtikrinančių beveik pusę įplaukų į Baltarusijos iždą, sumažinimu.
Optimistinės deklaracijos apie kuriamą bendrą Rusijos ir Baltarusijos
valstybę nutilo dar anksčiau, o jas pakeitė kandžios replikos, kuriomis
prezidentas A.Lukašenka apsikeitė su savo kolega Rusijoje Vladimiru Putinu.
Europos Sąjunga (ES) uždraudė Baltarusijos pareigūnams įvažiuoti į
savo šalis bausdama už tai, ką laiko demokratijos suvaržymu, o JAV pavadino
Baltarusiją „tironijos forpostu“.
Tačiau analitikai įsitikinę, kad nurašyti valdantį šalį nuo 1994 metų
politiką dar per anksti.
„Lukašenka išgyveno“, - konstatuoja Maskvos „Carnegie“ centro
analitikas Nikolajus Petrovas.
„Jis planuoja būti nepriklausomos valstybės vadovas ilgai po to, kai
V.Putinas paliks politinę sceną“, - mano ekspertas. Paskutinis V.Putino
prezidentavimo terminas baigiasi 2008 metais.
Julija Cepliajeva iš „ING Bank“ sako, kad nors paini pastarojo Rusijos
ir Baltarusijos energetikos sandorio matematika lieka paslaptimi,
Baltarusija, regis, palyginti lengvai atsipirko.
Nors Minskas atiduos už Rusijos dujas šiais metais dvigubai daugiau, o
naftos subsidijos iš kaimynės iždo sumažės, Maskva vėl parodė dosnumą. Ji
sumokės 2,5 mlrd. dolerių už pusę Baltarusijos naftotiekių operatorės
vertės, taip pat, pasak V.Putino, toliau „tiesiogiai ar netiesiogiai“ rems
Baltarusijos ekonomiką subsidijomis, kurios šiais metais sieks beveik 6
mlrd. dolerių.
„Jeigu mes panagrinėtume šiuos pinigų srautus, tai tektų sutikti, kad
Lukašenka - nugalėtojas“, - sako J.Cepliajeva.
„Jis gavo dar penkerius metus subsidijų iš Rusijos, kurios yra jam
priemonė užtikrinti savo populiarumą“, - mano ji.
Vakaruose daugiau žinomas kaip kitamanių persekiotojas ir demokratinių
rinkimų normų pažeidėjas, tėvynėje A.Lukašenka yra tautos tėvas,
prisiskiriantis kaip savo nuopelną greitą sovietinio tipo ekonomikos augimą,
kurio netrukdo didelės dalies įmonių priklausymas valstybei ir socialinių
išlaidų našta.
„Rusija Plius“
Žurnalo „Rossija v globalnoj politike“ vyriausiasis redaktorius
Fiodoras Lukjanovas mano, kad A.Lukašenka gavo veiksmų laisvę ir būdą, kaip
suteikti Baltarusijai „unikalų nacionalinį savitumą“.
„Lukašenkos idėja - sukurti geresnę Rusijos versiją, savotišką
„Rusiją+“, be oligarchų, socialinių problemų, korupcijos ir terorizmo“, -
sako jis.
Remiantis analitikės J.Cepliajevos prognozėmis, Baltarusijos bendrasis
vidaus produktas - vis penimas Rusijos subsidijomis - toliau stabiliai augs
ir šiais metais, iki 8 proc., palyginti su 10 proc. 2006-aisiais.
O jeigu kas nors pakryps ne taip, buvęs kolūkio pirmininkas
A.Lukašenka galės lengvai suversti visą atsakomybę dėl sunkumų Kremliui.
Kažkada buvę populiarus Baltarusijoje sąjungos su Rusija projektas,
pradėtas dešimtajame dešimtmetyje, nublanko, kai išaiškėjo, kad Maskva
mainais reikalauja nepriklausomos šalies pavaldumo. Taigi A.Lukašenka, jeigu
atsisakys sąjunginės valstybės, kažin ar praras politinių taškų.
Kalbėdamasis su žurnalistais po vietos rinkimų sekmadienį, A.Lukašenka
užsiminė apie galimą įvykių raidą, apibūdindamas save kaip Baltarusijos
valstybingumo, į kurį „kėsinasi“ Kremlius, patriotą.
„Aš nenoriu palaidoti Baltarusijos nepriklausomybės ir suverenumo.
Jeigu kasmet bus griebiamasi ventilio, išjungiama tai nafta, tai dujos, apie
jokią sąjungą negali būti nė kalbos“, - sakė jis.
Kietas riešutėlis
Nors Baltarusijos vadovas labai pykdo V.Putiną, analitikai sako, kad
Rusijos politikos sunkiasvoris priverstas turėti reikalą su probleminiu
sąjungininku, nes alternatyvos beveik neturi.
„Bet kuris būsimas Baltarusijos lyderis, ko gera, vykdys labiau
proeuropietišką politiką“, - mano F.Lukjanovas.
A.Lukašenka ir pats pastaruoju metu padarė keletą nusilenkimų
Vakarams, padėkodamas Europai ir Amerikai už paramą Minskui paaštrėjus
naftos ir dujų ginčui su Rusija ir paskelbdamas, kad yra pasiryžęs plėtoti
partnerystę su europiečiais.
Analitikai pavadino šias deklaracijas akių dūmimu, manydami, kad
Europa niekada nerems lyderio, kaltinamo davus nurodymus persekioti
politinius oponentus.
„Labiausiai įtikėtinas scenarijus dabar - susipriešinimo su Rusija
stiprėjimas“, - prognozuoja redaktorius F.Lukjanovas.
„Jeigu Lukašenka pajus, kad nauja ekonominė situacija, susijusi su
mažėjančiomis subsidijomis, jam kelia grėsmę, vienintelis kelias užbėgti už
akių politiniams padariniams - vėl susigrumti su Maskva“.