Rinkimai vyko praėjus beveik metams po buvusio autokratinio prezidento
Slobodano Miloševičiaus mirties ir buvusios ilgametės Serbijos partnerės
Juodkalnijos atsiskyrimo po istorinio referendumo dėl nepriklausomybės.
Netrukus po šių rinkimų Jungtinės Tautos (JT) turi paskelbti sprendimą
dėl pietinės Kosovo provincijos, kurios gyventojų daugumą sudarantys
etniniai albanai po 1998-1999 metų karo reikalauja nepriklausomybės,
statuso.
Radikalų lyderis Tomislavas Nikoličius paskelbė apie pergalę
rinkimuose, kai oficialūs rinkimų stebėtojai pranešė, kad jo vadovaujama
partija, remiantis daliniais neoficialiais balsavimo rezultatais, surinko
27,8 proc. balsų.
Laisvų rinkimų ir demokratijos centras (CeSID) pranešė, kad antroje
vietoje liko proeuropietiška Demokratinė partija, surinkusi 22,9 proc.
balsų. Trečią vietą užėmė Serbijos demokratinė partija, kuri gavo 16,7 proc.
balsų.
„Mes, kaip ir tikėjomės, laimėjome", - sakė Serbijos radikaliosios
partijos kandidatas į premjero postą T.Nikoličius.
Tačiau Serbijos prezidentas Borisas Tadičius sakė, kad pergalę šiuose
rinkimuose iškovojo proeuropietiškos jėgos, kurias jis paragino kiekį
įmanoma greičiau suformuoti koalicinę vyriausybę.
„Visos partijos, kurios remia proeuropietišką poziciją, laimėjo
daugumą, ir tai yra svarbus signalas, kurį Serbija pasiųs Europai ir
pasauliui", - sakė Demokratinės partijos lyderis B.Tadičius.
B.Tadičiaus demokratai veikiausiai mėgins suformuoti vyriausybę su
nuosaikių nacionalistinių pažiūrų premjero Vojislavo Koštunicos Serbijos
demokratine partija ir reformatorių partija „G17 Plus".
Mladano Dinkičiaus vadovaujama „G17 Plus" surinko 6,8 proc. balsų,
Serbijos socialistų partija, kurios lyderis anksčiau buvo S.Miloševičius,
gavo 5,9 proc. balsų, o neoliberalų aljansas, vadovaujamas Liberalų
demokratų partijos, gavo 5,3 procento.
„Svarbu kiek įmanoma greičiau suformuoti vyriausybę, kad būtų galima
imtis spręsti visas mums iškilusias problemas", - sakė B.Tadičius.
T.Nikoličius, griežtai pasisakantis prieš JT administraciją Kosove,
Europos Sąjungą (ES) ir tarptautinius teismo procesus, persekiojančius
serbus už karo nusikaltimus, sakė, jog „nėra tikras, kad radikalai galės
suformuoti vyriausybę".
Anksčiau jis atmetė galimybę suformuoti vyriausybę su pagrindiniais
politiniais oponentais ir įspėjo, kad nuosaikios pakraipos partijos
„atiduos" Kosovą.
Sekmadienio rinkimus temdė nerimastinga nežinia, koks bus priimtas
sprendimas dėl Kosovo provincijos, kuri istoriškai yra serbų valstybingumo
branduolys. Šią provinciją nuo 1998-1999 metų karo tarp serbų ir etninių
albanų partizanų pabaigos administruoja Jungtinės Tautos.
Manoma, kad JT pasiuntinys Martti Ahtisaari kitą
savaitę pasiūlys suteikti Kosovui nepriklausomybę. Tarptautinė bendrija
tikisi, kad tai padės galutinai išspręsti vieną opiausių Balkanų kruvino
praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio problemų.
Etniniai albanai, sudarantys maždaug 90 proc. visų Kosovo gyventojų,
kurių iš viso yra 2 mln., siekia nepriklausomybės, tačiau Serbija griežtai
priešinasi šiam reikalavimui ir yra pasirengusi suteikti provincijai plačią
autonomiją.
JT pasiuntinys nusprendė ilgai lauktą pasiūlymą dėl Kosovo ateities
statuso paskelbti tik po visuotinių rinkimų, kad šis klausimas rinkimų
kampanijos metu nekurstytų serbų nacionalistinių nuotaikų.
Žurnalistų paklaustas, ar sutiktų su Kosovo nepriklausomybe,
B.Tadičius atsakė: „Sakau garsiai ir aiškiai - ne".
Manoma, kad V.Koštunica, irgi griežtai pasisakantis prieš Kosovo
nepriklausomybę, gins šią savo poziciją ir galbūt stengsis atidėti
koalicinės vyriausybės suformavimą, tikėdamasis tokiu būdu paveikti Kosovo
problemos sprendimo procesą.
Tačiau V.Koštunica sakė, kad jo partija bus pasirengusi pradėti
derybas dėl naujo kabineto „iš karto po to, kai bus žinomi galutiniai
rezultatai". Rinkimų komisija galutinius balsavimo rezultatus turi paskelbti
vėliausiai iki sausio 25 dienos.
„Dabar yra svarbiau turėti konsensusą parlamente, ypač kai iškilo
klausimas dėl Kosovo statuso ateityje", - sakė V.Koštunica.
Sekmadienį serbai rinko 250 parlamentarų. Rinkimuose dalyvavo 20
politinių partijų. Kosovo albanai nebuvo įtraukti į rinkėjų sąrašus, nes nuo
dešimtojo dešimtmečio pradžios boikotuoja rinkimus Serbijoje.
Rinkimus stebėjo apie 500 tarptautinių ir 5 000 vietos stebėtojų.