Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad ambasadorius
sugrįžta į Gruziją, praėjusią savaitę, ir Kremlius tai pavadino pirmu rimtu
žingsniu siekiant normalizuoti santykius, pašlijusius pernai iki kritinės
ribos.
Rusija uždraudė įvežti į šalį Gruzijos vyną ir mineralinį vandenį -
pagrindines gruzinų eksporto prekes, 2006 metų pavasarį, o rudenį išplėtė
apribojimus, nutraukusi transporto susisiekimą.
Kremlius sako, kad blokada, importo nutraukimas, masinis gruzinų
persekiojimas, dvigubai padidintos eksportuojamų dujų kainos nėra polinės
sankcijos. Tbilisio vadovybė mano priešingai.
„Galima tik sveikinti teigiamą mėginimą pakreipti Gruzijos ir Rusijos
santykius į normalias vėžes“, - komentavo Kremliaus sprendimą Gruzijos
parlamento pirmininkė Nino Burdžanadzė.
Transporto blokada kol kas neatšaukta, todėl Rusijos ambasadorius
Viačeslavas Kovalenka pirmadienį sugrįždamas į Tbilisį pirmiausia atskrido į
Jerevaną.
N.Burdžanadzė sako, jog siekiant visiškai normalizuoti dvišalius
santykius, reikia žengti „kelis kompleksinius žingsnius“. Kremlius anksčiau
pavadino susitaikymą su Tbilisiu „dvišaliu procesu“.
Rusijos laikraščiai pateikia analitikų nuomonę, jog V.Putino
administracija nusprendė sušvelninti poziciją, įsitikinusi, kad Gruzijos
ekonomika įveikė šoką dėl Rusijos rinkos uždarymo, užtat šiurkštūs Kremliaus
veiksmai pakenkė jo reputacijai Vakaruose.
Žiniasklaidos priemonės taip pat pateikia Gruzijos politikų nuomonę,
jog ambasadoriaus grįžimas rodo M.Saakašvilio pergalę susirėmime su
V.Putinu. Maskvos ir Tbilisio dvišaliai santykiai nebuvo itin šilti nuo
tada, kai Gruzijos lyderis tapo prezidentu per „rožių revoliuciją“ 2003
metais.
Pagrindinė Gruzijos ir Rusijos posovietinių santykių plėtojimo kliūtis
- provakarietiška Tbilisio politika, taip pat konfliktų buvusiose Gruzijos
autonomijose, dabar de facto nepriklausomose Abchazijoje ir Pietų Osetijoje,
kurių vadovybė siekia kuo labiau integruotis į Rusiją, sureguliavimas.
Gruzijos valdžia kaltina Maskvą remiant separatistus, o Gruzijos
parlamentas ne kartą priėmė pareiškimus, kad būtina išvesti iš konfliktų
zonų Rusijos taikdarius.
„Rusijos ambasadoriaus sugrįžimas nepakeis tų problemų, kurios buvo ir
išlieka mūsų šalių santykiuose, esmės“, - sakė parlamento gynybos ir saugumo
komiteto pirmininko pavaduotojas Nikolozas Rurua.
„Mes neketiname atsisakyti nei provakarietiško kurso, nei ketinimo
atkurti šalies teritorijos vientisumą“, - pažymėjo jis.
Su parlamentaru sutinka Strateginių ir tarptautinių tyrimų fondo
analitikas Arčilas Gegešidzė.
„Tai pirmasis žingsnis siekiant sumažinti įtampą, bet ne normalizuoti
santykius... Svarbiausios problemos, kurios buvo Gruzijos ir Rusijos
santykiuose iki praėjusių metų rugsėjo, išlieka ir dabar“, - sakė jis.
Dauguma Gruzijos politikių sutinka su šia nuomone, pažymėdami, kad
sugrįžus ambasadoriui gali būti panaikinta dalis sankcijų, kurios buvo
įvestos pernai.
Gruzija nurodė sąlygą kontroliuoti leidimų tikrinimo punktus Rokyje,
prie Pietų Osetijos ir Rusijos sienos, ir prie Psou upės, Abchazijos ir
Rusijos pasienyje.
Pirmadienį Ženevoje vyko eilinis derybų šiuo klausimu ratas, bet
„proveržio“ jose Gruzija nesitiki.
Tbilisis, kaip ir anksčiau, atsisako duoti sutikimą, kad Rusija įstotų
į Pasaulinę prekybos organizaciją, motyvuodamas tuo, jog ji nevykdo sąlygų,
konkrečiai - pasienio kontrolės punktuose. Rusijos atstovai teigia, kad jos
sutikimas nebūtinas, nes Rusija jau susitarė su JAV.
Vienas kompleksinio atsakymo į „Rusijos šnipų“ areštą priemonių buvo
Rusijos atsisakymas išduoti vizas Gruzijos piliečiams.
Prie Rusijos konsulato Tbilisyje pirmadienio rytą susirinko minia
žmonių, kurie tikėjosi, kad vizos vėl bus išduodamos.
„Mes sužinojome, jog ambasadorius grįžta, ir tikimės, kad bus
atnaujintas vizų išdavimas... Mes norime draugauti, o ne kariauti su
Rusija“, - sakė Tbilisio gyventoja, stovėdama minioje priešais Rusijos
konsulatą, kurio durys tebebuvo uždarytos.