Prezidentas, kurio žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra
„BelTA“, vėl pažadėjo imti iš Rusijos mokestį už žemės po eksporto
vamzdynais mokestį, o vyriausybė pavadino galima alternatyva Rusijos
žaliavai tiekimus iš Baltijos šalių.
„Dirbkime suvereniteto, nepriklausomybės sąlygomis. Tai brangiausia
kiekvienam iš mūsų“, - pareiškė prezidentas, anksčiau kaltinęs Maskvą
pakėlus naftos ir dujų kainas siekiant prisijungti Baltarusiją.
Jis pažadėjo toliau ieškoti alternatyvinių tiekėjų.
„Suraskime rimtus projektus ir spręskime šiuos klausimus, net
nutiesdami naujus vamzdžius iki uostų, kur mes pirksime naftą“, - sakė jis.
Tranzitas per Baltijos šalis
Pasak vicepremjero Vladimiro Semaškos, Minskas nagrinėja galimybę
gauti naftos iš Baltijos uostų naftotiekiu Ventspilis-Novopolockas, kuris
šiandien dirba tik viena kryptimi - į Ventspilį.
Šio projekto drauge su vamzdyno patobulinimu vertė bus 15-30 mln.ir
jis gali būti įgyvendintas per maždaug dvejus su puse metų, sakė V.Semaška.
Oficialiuose pranešimuose nenurodoma, kur Baltarusija ketina pirkti
naftą, skirtą gabenti per Baltijos šalių uostus. Anksčiau Minskas sakė
ketinąs jos pirkti Venesueloje, Irane ir Azerbaidžane.
„Šiandien pasaulyje yra pakankamai naftos, metalų. Eik ir pirk. Bet
skiriasi kaina“, - sakė A.Lukašenka.
Minsko skaičiavimai
Sausį Rusija įvedė naftos žaliavos tiekimo į Baltarusiją mokestį,
kurio dydis - 53 doleriai už toną. Ji taip pat išsireikalavo, kad
Baltarusija padidintų išvežamų naftos produktų eksporto muitą iki lygio
Rusijoje, todėl Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklos darosi nebe tokios
patrauklios Rusijos naftos kompanijoms.
Dėl to ekspertai prognozuoja rimtus Baltarusijos biudžeto sunkumus,
manydami, kad prekyba iš Rusijos naftos pagamintais naftos produktais buvo
viena Baltarusijos ekonomikos klestėjimo ankstesniais metais priežasčių.
Nuo metų pradžios taip pat buvo pakelta Rusijos dujų kaina - iki 100
dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų. Anksčiau už jas reikėjo mokėti 46,68
dolerio.
A.Lukašenkos skaičiavimais, Minsko išlaidos už perkamas dujas padidės
2,5 mlrd. dolerių , už naftą - 1 mlrd. dolerių.
Siekdamas tai kompensuoti Minskas gali įvesti žemės, kuria eina
vamzdynai, nuomos mokestį. Tai A.Lukašenka pirmą kartą pareiškė sausio 14
dieną ir pakartojo antradienį per kelionę į Vitebsko sritį.
„Mes turime pasiūlyti Rusijai pagal tarptautinės teisės principus taip
pat mokėti už žemę po vamzdynu, už naftos transportavimą ir kitas
paslaugas“, - pareiškė jis.
„Mes neturime prarasti šių 3,5 mlrd. dolerių“, - įspėjo A.Lukašenka.
„Jeigu kuri nors iš Rusijos naftos perdirbimo kompanijų nenorės dirbti
su Baltarusija, mes turime imti iš jų didesnį mokestį už jų naftos
transportavimą į Europą“, - pridūrė jis.
„Yra malkų“
Baltarusijos Ludwigo von Miseso analitinio
centro vadovas Jaroslavas Romančiukas sako, kad naftos ir dujų pabrangimo
kol kas Baltarusijos biudžetas nepajuto, nes šiandien dar naudoja gruodį
surinktus mokesčius.
„Procesas kol kas vyksta inerciškai, bet jau vasarį naujos tendencijos
bus akivaizdžios“, - sakė jis agentūrai „Reuters“.
„Sumažėjus Baltarusijos naftos perdirbėjų pajamoms, finansuoti
biudžeto išlaidas bus sunku. Nedidelis įtampos padidėjimas gali sukelti
neproporcingą sprogimą“, - mano ekspertas.
J.Romančiukas prognozuoja, kad iki metų vidurio pabrangs būstų nuoma
ir komunalinės paslaugos, ims vėluoti atlyginimai ir sumažės socialinės
išmokos. Jo nuomone, gali sumažėti dotacijos žemės ūkio gamintojams.
Tuo tarpu A.Lukašenka nepraranda optimizmo, sakydamas, kad
„Baltarusijai nėra nieko neišsprendžiamo“ ir kad „reikia kovoti už viską“.
„Rusija turi unikalių gamtinių išteklių - angliavandenilių. Mūsų
strateginiai ištekliai - geopolitinė padėtis. Mes turime naudoti juos taip,
kaip Rusija naudoja savo išteklius“, - sakė A.Lukašenka, pareikalaudamas,
kad vyriausybė parengtų priemones, kaip taupyti energetikos išteklius.
Konkrečiai - valstybės vadovas pareikalavo atsisakyti tradicinių
energetikos išteklių, apšildant mažas gamybines patalpas.
„Mes nedotuosime. Yra malkų - imkite ir kūrenkite“, - sakė jis.