Anksčiau G.W.Bushas drąsiai žengdavo į Atstovų Rūmus būdamas tikras,
kad nesulauks kritikos, o metiniai pranešimai jam buvo dar viena proga
įrodyti savo viršenybę nedrąsių politinių oponentų atžvilgiu, supliekti JAV
priešus ir priskirti juos „blogio ašiai“.
Tačiau antradienį G.W.Bushas, kurio veiklą prezidento poste remia vis
mažiau amerikiečių, nusivylusių nepopuliariu Irako karu, turėjo pasijusti
taip, tarsi žengtų prie bedugnės krašto - jam pirmą kartą per šešerius savo
darbo Baltuosiuose rūmuose metus teko stoti prieš demokratų kontroliuojamą
Kongresą.
G.W.Bushas įspėjo amerikiečius apie „košmarišką įvykių raidą“
pralaimėjimo Irako kare atveju, pristatė naują planą per 10 metų penktadaliu
sumažinti benzino suvartojimą ir dar kartą paragino peržiūrėti imigracijos
įstatymus.
Tačiau vos po dviejų metų antrąją kadenciją baigsiantis prezidentas
vargu ar priminė žmogų, kuriam dar prieš kelerius metus niekas, atrodė,
negali mesti iššūkio JAV politinėje scenoje.
„Vieninteliai jam likę ištekliai yra jo retorika“, - sakė prezidento
kalbų ekspertas iš Purdue universiteto Buddy Howellas.
Savo ruožtu profesorius Stevenas Smithas, Kongreso
politikos ekspertas iš Washingtono universiteto Sent Luise,
pažymėjo, kad G.W.Busho kalba atspindėjo grėsmingą padėtį, kurioje jis yra
atsidūręs.
„Kalba buvo kraštutinai nuosaiki, kartais ji skambėjo kiek
monotoniškai, tačiau, manau, tai rodo ne defetizmo, o realizmo jausmą“, -
sakė S.Smithas.
„Prezidentas visada įsivaizdavo atliekąs aistruolių komandos lyderio
vaidmenį, tačiau šiai jo kalbai tai nebuvo būdinga“, - pridūrė jis.
G.W.Bushui ištarus iki šiol pranešime „Apie Sąjungos padėtį“
negirdėtus žodžius „Ponia Atstovų Rūmų pirmininkė“, ant pakylos iš už
kairiojo prezidento peties išniro ir su šalininkais pasisveikino šviesiai
žaliu kostiumėliu vilkinti demokratė Nancy Pelosi.
„Žinant, kokia akistata jam teko, jis atliko įspūdingą darbą“, - teigė
dr. Darrylas Clarkas, Indianapolio universiteto prezidento
kalbų ekspertas.
Televizijos kameros, primindamos, jog G.W.Busho kadencija artėja prie
pabaigos, dažnai ilgam sustodavo ties demokratais ir respublikonais,
rezgančiais planus, kaip sugriebti raktus nuo Baltųjų rūmų.
Senatorė Hillary Clinton, šeštadienį paskelbusi
istorinį savo sprendimą siekti posto Baltuosiuose rūmuose ir taip sukėlusi
įtampą JAV politinėje arenoje, prezidento kalbą stebėjo iš salės galo.
Viena eile arčiau sėdėjo senatorius iš Ilinojaus Barackas Obama
- kylanti demokratų žvaigždė, pirmą kadenciją išrinktas
senatoriumi ir metantis iššūkį ankstyvam H.Clinton dominavimui.
Salėje buvo matyti ir kitas iškilus asmuo - senatorius Johnas McCainas. Artėjant 2008 metų prezidento rinkimams ir toliau silpstant G.W.Busho įtakai, jis laikomas realiausiu respublikonų kandidatu į šalies vadovus.
„Jo padėtis tikrai labai labai silpna“, - pabrėžė D.Clarkas.
G.W.Bushas, papilkėjęs ir labiau išvargęs nei tas energingas veikėjas,
kuris 2001 metais skaityti pirmojo pranešimo apie Sąjungos padėtį į Atstovų
Rūmus įskrido skriste, šįkart kalbą sakė kruopščiai apgalvota intonacija, o
ją pertraukdavo nebe tokie audringi plojimai kaip ankstesniais metais.
Prezidento kalba stokojo paprastai sudėliotos, bet galingos
pakylėjančios retorikos, būdingos ankstesnėms kalboms, raminusioms
amerikiečius tomis niūromis 2001 metų dienomis po rugsėjo 11-osios
išpuolių.
Galbūt mąstydamas apie politinį Irako karo aklagatvį, šįkart
G.W.Bushas nuo pakylos, ant kurios stovėdamas kadaise žadėjo nuginkluoti
Saddamą Husseiną, prašė tik suteikti daugiau laiko
naujausiam savo planui kaip nuraminti šalį įgyvendinti.
Iš esmės G.W.Bushas įspėjo Kongresą, kurio daugelis narių nori pradėti
išvesti amerikiečių karius, jog pralaimėjimas Irake visuose Artimuosiuose
Rytuose paskleistų „smurto užkratą“.
„Amerikai tai būtų košmariškas scenarijus“, - teigė jis.