Autoritetinga JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (TKKK),
vienijanti pustrečio tūkstančio mokslininkų iš daugiau nei 130 valstybių,
kurie nagrinėja klimato atšilimo problemas, įspėjo, kad planetos laukia dar
smarkesnės liūtys, ledynų tirpimas, sausros ir didelio karščio laikotarpiai
bei lėtas vandens lygio kilimas.
Galutiniame TKKK ataskaitos variante teigiama, kad „labai tikėtina" (o
tai reiškia, kad tikimybė siekia daugiau nei 90 proc.), kad žmogaus veikla,
ypač iškastinio kuro deginimas, paaiškina klimato atšilimą per pastaruosius
50 metų.
Pastarojoje 2001 metų TKKK ataskaitoje buvo rašoma, kad tai yra
„tikėtina" - tai reiškia, kad tikimybė siekia mažiausiai 66 procentus.
„Labai tikėtina, kad nustatytą vidutinės pasaulio temperatūros
padidėjimą nuo XX amžiaus vidurio didžia dalimi nulėmė nustatytas su žmogaus
veikla siejamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijų atmosferoje
padidėjimas", - rašoma ataskaitoje.
Nuo pirmadienio Paryžiuje vykusios vyriausybių atstovų ir TKKK
mokslininkų derybos baigėsi tik po vidurnakčio, nes užsitęsė ginčai dėl
vandens lygio kilimo. TKKK vadovai oficialiai pristatys savo šešerių metų
darbo rezultatus Paryžiuje 8 val. 30 min. Grinvičo (10 val. 30 min.
Lietuvos) laiku.
Dvidešimties puslapių TKKK ataskaitoje, kuri skirta politikos
planuotojams, aprašomos tokios grėsmės, kaip Arkties vandenyno ledo
ištirpimas iki 2 100 metų bei Golfo srovės sulėtėjimas.
JT pareigūnai viliasi, kad ataskaita paskatins vyriausybes ir įmones
imtis papildomų priemonių siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų
išmetalų kiekius, kurie patenka į atmosferą elektrinėms, gamykloms ir
automobiliams deginant iškastinį kurą.
Temperatūra kils
Ataskaitoje taip pat pateikiamos „geriausios prognozės", kad XXI
amžiuje vidutinė oro temperatūra pakils 1,8 - 4 laipsniais pagal Celcijų,
bet jos pakilimas gali svyruoti ir 1,1 - 6,4 laipsnių pagal Celcijų ribose.
XX amžiuje vidutinė oro temperatūra pakilo 0,7 laipsnio, o dešimt
pačių karščiausių metų nuo XIX amžiaus 6-ojo dešimtmečio, kai buvo pradėta
registruoti temperatūras, prasidėjo nuo 1994-ųjų. Daug Europos šalių taip
pat užfiksavo iki šiol šilčiausią sausio mėnesį.
„Naujausia TKKK ataskaita pateikia iki šiol aiškiausius įrodymus, kad
žmonijos veikla skatina pavojingus klimato pokyčius", - sakė Londone
įsikūrusio Tarptautinio aplinkos ir vystymosi instituto vadovė Camilla
Toulmin.
„Laikas, skirtas šiltnamio efektą sukeliantiems išmetalams sumažinti,
senka", - pažymėjo ji.
35 turtingos šalys yra pasirašiusios Kioto protokolą, kuris įpareigoja
riboti šiltnamio efektą sukeliančius išmetalus. Tačiau pirmasis Kioto
periodas baigiasi tik 2012 metais, o tokios didžiosios teršėjos kaip
Jungtinės Valstijos, Kinija ir Indija neturi jokių panašių tikslų.
JAV prezidentas George`as W.Bushas praėjusią savaitę sakė, kad klimato kaita yra „rimtas iššūkis". 2001 metais jis pasitraukė iš Kioto, teigdamas, kad šio protokolo sąlygos yra ekonominiai tramdomieji marškiniai ir kad jos nesąžiningai netaikomos besivystančioms valstybėms.
Per šį šimtmetį jūros lygiai turėtų pakilti 28 - 43 cm, teigiama
anksčiau pasirodžiusiame TKKK ataskaitos projekte.
Tai yra mažiau negu buvo prognozuojama 2001 metais, tačiau delegatai
nurodė, kad į šiuos apskaičiavimus neįtraukta galimybė, jog gali paspartėti
Grenlandijos ledynų tirpimas, kuris, kaip rodo kai kurie tyrimai, jau
prasidėjo.