Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Venesuelos prezidentas Hugo
Chavezas įkūnija naują kartą išrinktų lyderių, kurie naudoja
įstatymus žiniasklaidos priemonėms kontroliuoti, įbauginti ir cenzūruoti,
sakė SPJ vykdomasis direktorius Joelis Simonas.
Lapkritį H.Chavezas apkaltino naujienų agentūras mėginant „suskaldyti,
susilpninti ir sunaikinti tautą“ ir pagrasino atimti iš jų licenciją, tuo
tarpu Rusijoje V.Putinas pasirašė liepą įstatymo projektą, kuriame
„žurnalistika prilyginama terorizmui“, sakė J.Simonas.
„Demokratai-autokratai toleruoja demokratinį fasadą - laisvą spaudą,
opozicines demokratines partijas, teismo institucijų laisvę, griaudami juos
iš vidaus“, - sakoma SPJ pranešime „Išpuoliai prieš spaudą 2006 metais“,
kuris bus paskelbtas pirmadienį.
Remiantis pranešimo duomenimis, 2006 metais 55 žurnalistų žūtis buvo
tiesiogiai susijusi su jų profesine veikla, o iki 2006 metų gruodžio 24
šalių kalėjimuose buvo 134 reporteriai.
Tuo tarpu pasaulyje spaudos ir žmogaus teisių laisvės lygis kiek
pakilo, nes represinės vyriausybės priverstos daryti nuolaidų siekdamos
tarptautinio legitimumo, būtų klaida rimtai nevertinti demokratų-autokratų
vartojamų technologijų, mano J.Simonas.
„Lyderiai, persekiojantys žurnalistus, kartais pareiškia, kad tai
daroma remiantis tarptautiniais įstatymais ir kad jie gerbia teismų
sprendimus. Kitos valstybės naudojasi sukamųjų durų principu - nuteisia
žurnalistus kalėti ir paleidžia juos iki tarptautinio pasmerkimo“, - sako
CPJ direktorius.
Kai kuriose šalyse valstybinių kampanijų reklamos užsakymai naudojami
vyriausybę remiančiai spaudai skatinti ir ją kritikuojančiai - bausti, kaip,
pavyzdžiui, Argentinoje.
Pasak jo, nuo to laiko, kai 2000 metais Kremliaus šeimininku tapo
V.Putinas, Rusijoje žuvo 133 žurnalistai ir nė vienas jų žudikas nebuvo
patrauktas atsakomybėn. Ši statistika „verčia žurnalistus uždavinėti mažiau
klausimų, ne taip giliai kasti, atsisakyti imtis rizikingų istorijų“, sakė
CPJ direktorius.