Autokratiškas šalies prezidentas interviu „Reuters“ sakė, kad jam
nepriimti politiniai Vakarų reikalavimai, kurie galiausiai privestų prie jo
atsistatydinimo. Bet jis pridūrė esąs pasiryžęs užsirekomenduoti kaip
patikimas partneris daugeliui metų, nes ketina balotiruotis ketvirtajai
kadencijai.
„Aš pripažįstu klaidą ir mūsų užsienio politikos trūkumą, kad ji yra
vienos krypties, nukreipta tik į Rusiją, - sakė A.Lukašenka. - Ir mes
faktiškai praradome Vakarus“.
„Mes stovėjome ant vienos kojos, o turime stovėti ant dviejų. Mes
esame tarp Vakarų ir Rusijos. Mes - tiltas tarp Rusijos ir Vakarų“, -
pridūrė jis.
Baltarusijos prezidentas apkaltino Rusiją, kuri pasirengusi sąjungai
su Minsku tik kaip su jaunesniu partneriu ir puoselėja imperines ambicijas.
Nuo 2007 metų pradžios Maskva beveik dvigubai padidino dujų kainą
Baltarusijai ir įvedė mokestį už naftos tiekimą. Kremlius neigia, kad
naudoja naftos ir dujų kainas kaip politinio spaudimo įrankį.
„Be jokio pagrindo Rusija jau užsirašė į pagrindinius jėgs centrus
pasaulyje. Kone kiekvienoje pasaulio vietoje yra Rusijos interesų“, - mano
A.Lukašenka.
„Tarsi Baltarusijoje arba Ukrainoje, Gruzijoje yra tik Rusijos
interesų, o Baltarusijos interesų pačioje Baltarusijoje neturi būti. Rusijos
politika vis labiau panašėja į Amerikos. Atsirado tam tikrų imperinių
veikimo manierų“, - sakė Baltarusijos vadovas ir pasiūlė Rusijai „atsisakyti
savo didžiavalstybiškumo ir mėginimų žiūrėti į mus iš aukšto kaip į
jaunesnįjį brolį“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo Minskui pamažu pereiti
prie rinkos santykių, palikdamas tam tikras subsidijas, bet A.Lukašenka
sako, kad Baltarusijos ekonomika patiria nuostolių - maždaug 5 mlrd. dolerių
per metus, arba dešimtadalį bendrojo vidaus produkto.
Tačiau Minskas tikisi juos atgauti, savo ruožtu pasiūlęs Maskvai
rinkos modelį.