Didžioji mečetė ir Prancūzijos islamo organizacijų sąjunga kaltina
žurnalą „Charlie Hebdo“ pakursčius rasinę neapykantą, nes šis leidinys
perspausdino danų karikatūras, praėjusiais metais sukėlusias musulmonų
pasipiktinimą visame pasaulyje.
„Charlie Hebdo“ remia politikai, pasaulietiški musulmonai ir kairiojo
sparno organizacijos, tvirtinančios, kad musulmonų grupės neturi teisės
raginti apriboti žodžio laisvę.
„Tiesiog negaliu įsivaizduoti pasekmių ne tik Prancūzijai, bet ir
Danijai bei visai Europai, jeigu jie pralaimės šią bylą“, - per spaudos
konferenciją su „Charlie Hebdo“ leidėju Philippe`u Valiu sakė
danų redaktorius Flemingas Rose`as, pirmasis nusprendęs
paskelbti pranašo Muhammado karikatūras.
„Tai atsuktų laikrodį dešimtmečiais atgal“, - pažymėjo jis.
Tačiau antradienį paskelbti vienos apklausos rezultatai parodė, kad 79
proc. prancūzų nepritaria tam, kad būtų viešai juokiamasi iš religijos, o 78
proc. nenorėtų matyti Jėzaus Kristaus, Mahometo ar Budos parodijų.
„Ar prancūzai iš naujo atranda šventumą?, - klausė katalikiškas
savaitraštis „Pelerin“, paskelbęs šios apklausos rezultatus. - Ar jie
atsisako kritiškos dvasios, kuri teikė įkvėpimą prancūziškai tradicijai nuo
pat Voltaire`o ir Apšvietos laikų?“.
Tyrimas parodė, kad prancūzai pasidaliję dėl to, ar religiniai
lyderiai turėtų kelti bylas savo kritikams. Paryžiaus teismas minėtą bylą
nagrinės trečiadienį ir ketvirtadienį, o savo nuosprendį paskelbs vėliau.
Karikatūros, 2005 metais pirmiausia pasirodžiusios Danijos dienraštyje
„Jyllens-Posten“, sukėlė viso pasaulio musulmonų protestus, per kuriuos žuvo
50 žmonių. Keli Europos leidiniai perspausdino karikatūras, paremdami teisę
į laisvą žodį.
Televizijoje įvykę „Charlie Hebdo“ leidėjo Ph.Valio ir Paryžiaus
Didžiosios mečetės rektoriaus Dalilio Boubakeuro debatai
virto kandžiu ginču, kai jie susikivirčijo dėl laisvo žodžio ribų.
„Demokratija veikia kritikuodama ideologijas, tarp jų ir religines
ideologijas. Jeigu nebegalėsime kritikuoti religijos, nebeliks moterų
teisių, kontracepcijos ir gėjų teisių“, - per audringą diskusiją teigė
Ph.Valas.
D.Boubakeuras teigė, kad prieštaringai vertinama karikatūra,
vaizduojanti Mahometą su bomba savo turbane, nebuvo paprastas šaržas, bet
įžeidė visus musulmonus, versdamas manyti, kad jie visi yra teroristai.
„Mes nenorime cenzūros, nenorime, kad šventus dalykus saugotų
šventvagiškumą draudžiantys įstatymai ar viduramžiška jurisdikcija“, - sakė
jis.
D.Boubakeuras praėjusią savaitę teigė norįs parodyti, kad šių
karikatūrų perspausdinimas buvo provokacija, prilygstanti antisemitizmo ar
Holokausto neigimui, kurį draudžia Prancūzijos įstatymai.
Prancūzijos teismai, saugantys griežtą Bažnyčios ir valstybės
atskyrimą, jau yra apgynę laisvą žodį nuo religinių skundų.
Pastaraisiais metais Katalikų Bažnyčiai nepavyko laimėti teismų dėl
filmo plakato, kuriame buvo pavaizduotas svastikos formos kryžius, ir madų
reklamos, kuriai menkai apsirengusios moterys pozavo kaip Jėzus Kristus ir
jo apaštalai iš Leonardo Da Vinci paveikslo „Paskutinė Vakarienė“.