Apklausus 3 850 žmones šešiose arabų valstybėse paaiškėjo, kad JAV
prezidentas George`as W.Bushas yra labiausiai nemėgstamas
pasaulio lyderis, o Jungtinės Valstijos ir Izraelis laikomos kur kas
pavojingesnėmis šalimis už Iraną.
67 proc. respondentų teigė, kad Jungtinės Valstijos galėtų pagerinti
savo įvaizdį, jeigu sėkmingai padėtų sudaryti visapusišką Artimųjų Rytų
taikos susitarimą.
Kiek mažiau - 33 proc. - apklaustųjų sakė, kad jų įvaizdis pasikeistų,
jeigu Vašingtonas išvestų savo karius iš Irako.
Apklausos rezultatai rodo, kad arabų ir Izraelio konfliktas „tebėra
pagrindinė prizmė, žvelgdami per kurią žmonės vertina Jungtines Valstijas“,
nors daugiausia tarptautinio dėmesio tenka karui Irake ir Irano krizei,
teigė Shibley Telhami iš Sabano centro Artimųjų Rytų politikai.
Šią apklausą Sabano centro užsakymu atliko tyrimų kompanija „Zogby
International“. Interviu su žmonėmis buvo imami Egipte, Saudo Arabijoje,
Jordanijoje, Libane, Maroke ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Respondentų buvo prašoma nurodyti pasaulio lyderį už savo šalies ribų,
kurio jie labiausiai nemėgsta.
38 proc. arabų nurodė G.W.Bushą, 11 proc. - buvusį Izraelio ministrą
pirmininką Arielį Sharoną, 7 proc. - dabartinį Izraelio
ministrą pirmininką Ehudą Olmertą, o 3 proc. - Didžiosios Britanijos
premjerą Tony Blairą.
Paprašius įvardyti lyderį, kuriuo labiausiai žavisi, 14 proc.
apklaustųjų nurodė Irano remiamos Libano islamistų grupuotės „Hizbollah“
lyderį Hassaną Nasrallah.
8 proc. respondentų žavėjosi Prancūzijos prezidentu Jacques`u Chiracu
4 proc. - Irano prezidentu Mahmoudu Ahmadinejadu, o 3 proc. - Venesuelos prezidentu Hugo Chavezu.
„Hizbollah“, M.Ahmadinejadas ir H.Chavezas yra Jungtinių Valstijų
priešininkai, tuo tarpu J.Chiracas susipriešinęs su Vašingtonu buvo prieš
karą Irake.
79 proc. respondentų didžiausia grėsme laikė Izraelį, o 74 proc. -
Jungtines Valstijas. Iraną, kurį Vašingtonas laiko pavojingu dėl
branduolinių ambicijų, paminėjo tik 6 proc. arabų.
Nors. G.W.Bushas ir kai kurie JAV politikai tvirtina, kad amerikiečių
kariai negali šiuo metu pasitraukti iš Irako, nes paliktų jame chaosą, 44
proc. apklaustų arabų manė, kad irakiečiai rastų būdą išspręsti savo
nesutarimus. 33 proc. taip pat buvo įsitikinę, kad JAV pajėgų išvedimas
dabartinei padėčiai neturėtų jokios įtakos.
Tai, kad pasitraukus Jungtinėms Valstijoms, pilietinis karas Irake
greitai išplistų, teigė tik 24 proc. arabų.