Lenkijos vienuolynuose gyvenimo sąlygos yra labai griežtos. Karmelitės
gali tarpusavyje kalbėtis tik valandą per dieną, o pasninkauti privalo pusę
metų. Kiti vienuolynai neišleidžia savo narių net į artimųjų laidotuves.
Tačiau, pasak dienraščio, būtent į tokius vienuolių ordinus veržiasi
daug gražių, išsilavinusių ir optimizmu trykštančių lenkių. Ko jos ieško
vienuolynų celėse?
Komentuodama šį iki šiol neregėtą Lenkijoje reiškinį Krokuvos Jogailos
universiteto religijos sociologė Irena Borowik sako, kad
„griežta vienuolynų drausmė traukia intelektuales, kurios gyvenime yra daug
pasiekusios, bet jaučiančios sielos tuštumą ir gyvenimo prasmės stoką“.