„Dėl legitimumo klausimas labai sudėtingas. Bet jau dabar akivaizdu,
kad rinkimai buvo surengti ir vyko esant daugybei pažeidimų, vertinant juos
visuotinai priimtų normų požiūriu“, - sakė jis.
Drauge B.Šichmuradovas pabrėžė, kad atsižvelgiant į dabartines sąlygas
Turkmėnijoje „būtų nekonstruktyvu kelti klausimą dėl rinkimų legitimumo“.
„Reikia stengtis užmegzti bendradarbiavimą“, - sakė opozicijos
atstovas ir pridūrė, kad iš esmės rinkimai buvo formalumas, nes iš anksto
nebuvo abejonių, kad šalies vadovu bus išrinktas laikinai einantis
prezidento pareigas Gurbanguly Berdymuchamedovas.
Komentuodamas savo prognozes dėl šalies raidos perspektyvų po rinkimų,
B.Šichmuradovas pareiškė nuomonę, kad „reformos buvo neišvengiamos
nepriklausomai nuo rinkimų“.
„Turkmėnija 15 metų gyveno diktatūros sąlygomis, todėl nėra ko laukti,
kad staiga bus demokratija. Tačiau tam tikras „atšilimas“ - tai jau faktas,
ir šis procesas negrįžtamas“, - įsitikinęs Turkmėnijos politikas.
Tuo tarpu opozicijos judėjimo „Vatan“ lyderis Chudaiberdy Orazovas
sakė radijo stočiai „Echo Moskvy“, jog turi daug paliudijimų, kad rinkėjų
aktyvumas buvo daug kartų mažesnis nei skelbia CRK. Jo duomenimis, į rinkimų
apylinkes atėjo daugiausia 25 proc. rinkėjų.
„Nijazovo sistema veikia ir be paties Nijazovo“, - pareiškė
gyvenantis Švedijoje Ch.Orazovas. Jo nuomone, prezidento rinkimų, nesant
realios alternatyvos, nepriklausomų stebėtojų, taip pat toliau pažeidinėjant
žmogaus teises ir laisves, negalima laikyti legitiminiais.
Turkmėnijos CRK duomenimis, per sekmadienį įvykusius rinkimus balsavo
beveik 99 proc. respublikos gyventojų, turinčių balso teisę. Rinkimų
rezultatai kol kas neskelbiami.