Demokratų vadovaujami Atstovų Rūmai 246 balsais „už“ ir 182 „prieš“
priėmė rezoliuciją, kurioje išreiškia paramą jau esančioms Irake amerikiečių
pajėgoms, tačiau prieštarauja respublikonų prezidento sprendimui išsiųsti
dar 21 500 daugiau kairių saugumui Bagdade ir smurtingoje Anbaro
provincijoje palaikyti.
Šis Atstovų Rūmų žingsnis veikiausiai neprivers G.W.Busho imtis kokių
nors veiksmų, tačiau šios priemonės šalininkai viliasi priversti prezidentą
visiškai pakeisti kursą ir pradėti grąžinti JAV pajėgas iš konflikto,
kuriame jau žuvo daugiau nei 3 100 amerikiečių karių, namo.
„Mūsų kariai puikiai padirbėjo, (bet) jie nebegali toliau būti
policininkais pilietiniame kare“, - teigė respublikonas Walteris Jonesas, atstovas nuo Šiaurės Karolinos, prisidėjęs prie
rezoliucijos kartu su demokratais.
Toliau demokratai ketina ieškoti būdų, kaip neleisti G.W.Bushui
panaudoti 93,4 mlrd. dolerių (245,7 mlrd. litų) iš naujajam karui skirtų
lėšų ir taip sutrukdyti panaudoti šiuos pinigus karių skaičiui didinti. Keli
demokratai tokius ketinimus pasmerkė, pavadinę juos „lėtu“ karinės
ekonominės veiklos „nukraujavimu“.
„Šiandien mes prezidentui sakome, kad „mums reikia naujos krypties“, -
pasibaigus balsavimui teigė Atstovų Rūmų pirmininkė, demokratė nuo Kalifornijos Nancy Pelosi.
Senatas, paprastai turintis pirmumo teisę spręsti svarbius užsienio
politikos klausimus, įstrigo benarpliodamas procedūrinę painiavą, gaubiančią
diskusijas dėl Irako. Senato demokratai šeštadienį dar kartą bandys
išsiveržti iš šios aklavietės ir balsuos dėl to, ar svarstyti Atstovų Rūmų
parengtą rezoliuciją dėl Irako.
Per beveik ketverius metus trunkantį karą, kuriam sutikimą Kongresas
davė 2002 metų spalį, Atstovų Rūmai pirmą kartą oficialiai pareiškė
prieštaraujantys G.W.Busho elgesiui. Prieš balsavimą tris dienas vyko
diskusijos, savo nuomonę išsakė keli šimtai įstatymų leidėjų.
Rezoliucija buvo priimta kone vienbalsiai: iš 233 Atstovų Rūmuose
esančių demokratų prieš ją balsavo du, o iš 201 respublikono - 17, mat
daugelis nerimauja, koks politinis likimas jų laukia susiejus likimą su
G.W.Bushu. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad didžioji dalis
amerikiečių prieštarauja sprendimui dėl papildomo karių siuntimo į Iraką.
Respublikonas nuo Misūrio valstijos Roy Bluntas sakė,
kad jo partijoje atskalūnų buvo mažiau nei 40, nors kai kas tikėjosi jų
būsiant 60, ir tvirtino, jog dabar demokratams gresia nesutarimai
diskutuojant dėl karui skiriamų lėšų apribojimo.
„Šios diskusijos ateitis mus kur kas labiau vienija ir kur kas labiau
skaldo juos“, - teigė W.R.Bluntas.
Dalis demokratų nuogąstauja, kad sprendimas apriboti skiriamas lėšas
gali būti palaikytas nenoru paremti amerikiečių karius.
Rezoliucijos oponentai teigia, kad ją priėmus Irakas liktų atviras
„radikaliesiems islamistų teroristams“, tokiems kaip tie, kurie atvyksta iš
Irano, ir vadiną ją precedento neturinčiu kišimusi į prezidento įgaliojimus
vadovauti karui.