Daugelis tikisi, kad tokiai rezoliucijai demokratų dominuojamas
Kongresas pritars balandį, tačiau prezidento George'o W.Busho administracija tam priešinasi, baimindamasi neigiamo poveikio santykiams su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) sąjungininke.
Ankara griežtai neigia Armėnijos ir kitų šalių teiginius, esą Pirmojo
pasaulinio karo metais jos pajėgos vykdė sisteminį armėnų genocidą. Tačiau
daugelio pasaulio šalių parlamentarai panašioms rezoliucijoms,
pripažįstančioms armėnų žudynes genocidu, jau pritarė.
„Mes nesitikime, kad Kongresas priims tokį sprendimą. Bet jeigu jis
mus nustebins, nerimauju, kad tai ateityje gali aptemdyti mūsų strateginę
partnerystę“, - cituojami Turkijos premjero Recepo Tayyipo Erdogano žodžiai, pasakyti amerikiečių verslininkams.
Ministras pirmininkas nenurodė, ką tokiu atveju Turkija darytų.
Anksčiau su šalimis, pritarusiomis kaltinimams genocidu, turkai buvo
laikinai įšaldę prekybos ir kitus ryšius.
Ankara ypač įsiuto pernai, kai Prancūzijos parlamentas pritarė
įstatymo projektui, armėnų genocido neigimą prilyginusiam nusikaltimui.
Minėtasis įstatymo projektas įstatymu netapo.
Ypač didelę įtaką Jungtinėse Valstijose ir Prancūzijoje turinčią
armėnų diasporą R.T.Erdoganas apkaltino eksploatuojant genocido temą tam,
kad pakenktų Turkijai ir priminė, jog praeityje, daugiausia devintajame
dešimtmetyje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje, „keršydami“ už 1915 metų
žudynes armėnų ekstremistai nušovė kelias dešimtis turkų diplomatų.
Kiekvieną pavasarį Kongresas svarsto rezoliucijos dėl armėnų genocido
klausimą, tačiau Baltieji rūmai jį visada blokuoja. Šiais metais šis
klausimas Turkijai kelia dar didesnį nerimą, nes armėnų lobistai įgijo
rėmėjų tarp naujosios demokratų daugumos.
Užsienio reikalų ministras Abdullah Gulas ir armijos
Generalinio štabo pirmininkas generolas Yasaras Buyukanitas per praėjusias dvi savaites atskirai lankėsi Vašingtone ir
kalbėdami armėnų klausimu mėgino paveikti Kongreso narius ir G.W.Busho
administraciją.
Pasak Armėnijos valdžios pareigūnų, genocido metu buvo išžudyta
maždaug 1,5 mln. armėnų. Turkija teigia, kad didžioji dalis krikščionių
armėnų ir musulmonų turkų žuvo Pirmojo pasaulinio karo metais žlungant
Osmanų imperijai. Ji taip pat pastebi, kad dauguma armėnų rėmė tuo metu rytų
Turkiją okupavusius Rusijos karius.