Čekijos premjeras Mirekas Topolanekas per spaudos konferenciją su
lenkų premjeru Jaroslawu Kaczynskiu sakė: „Susitarėme,
kad mūsų atsakymas į (JAV) pasiūlymą tikriausiai bus pozityvus“.
Vokietija savaitgalį kritikavo Jungtines Valstijas už tai, kad
Vašingtonas neinformavo Rusijos apie pasiūlymą šiose Rytų Europos šalyse
statyti priešraketinę bazę.
J.Kaczynskis su M.Topolaneku atmetė šią kritiką. „Teigti, kad JAV
nesikonsultavo su Rusija yra labai naivu“, - pažymėjo M.Topolanekas.
Savo ruožtu lenkų premjeras pridūrė: „Priešraketinis skydas nėra
nukreiptas prieš jokią „normalią“ šalį. Yra visiškas nesusipratimas teigti,
kad jis pakeis karinę galių pusiausvyrą“.
Tą pačią dieną išspausdintame bendrame straipsnyje Lenkijos
laikraštyje „Rzeczpospolita“ čekų ministras pirmininkas ir jo kolega taip
pat išreiškė paramą priešraketinės gynybos sistemos dislokavimui Europoje.
„Atsižvelgdamos ne tik į savo šalių, bet ir į visos Europos saugumą
Lenkijos ir Čekijos vyriausybės rimtai nagrinėja (JAV) siūlymą“, - sakoma jų
bendrame straipsnyje.
„Prisijungimas prie raketinės gynybos sistemos bus pasyvi gynyba nuo
atakų ... visoms transatlantinės bendrijos nariams“, - pareiškė premjerai.
JAV kreipėsi į Lenkiją ir Čekiją, siūlydamos dislokuoti jų
teritorijoje PRG sistemos dalis. Į šį siūlymą labai neigiamai reagavo
Maskva, kuri pareiškė, kad šie veiksmai pažeis jėgų balansą Europoje.
Vašingtonas mano, kad Amerikos priešraketinės gynybos kompleksų
dislokavimas Lenkijoje ir Čekijoje negelia grėsmės Rusijai, nes jų tikslas -
sustiprinti Europos gynybą nuo kurios nors piktavalės šalies branduolinių
raketų atakos.
JAV pozicija sulaukė Vokietijos užsienio reikalų
ministro Franko-Walterio Steinmeierio kritikos. Nors vokietis retai reiškia viešus priekaištus, sekmadienį kritikavo Jungtines Valstijas už tai, kad Vašingtonas neinformavo Rusijos apie pasiūlymą
Lenkijos teritorijoje statyti priešraketinę bazę.
Interviu, kurį pirmadienį spausdina dienraštis „Handelsblatt“,
F.-W.Steinmeieris sako, kad dėl šio projekto delikatumo gyvybiškai svarbu
nuolat visapusiškai informuoti visus partnerius.
„Kadangi tos vietos (bazėms) dislokuoti yra gana arti Rusijos, derėjo
iš anksto pasikalbėti apie tai su Rusija“, - sakė F.-W.Steinmeieris.
„Atsižvelgdamas į strateginį tokio projekto pobūdį, raginu veikti
atsargiai ir įsitraukti į intensyvų dialogą su visais tiesiogiai ir
netiesiogiai susijusiais partneriais“, - pridūrė jis.
Socialdemokratų lyderis F.-W.Steinmeieris buvo administracijos vadovas
valdant buvusiam kancleriui Gerhardui Schroederiui -
artimam Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkui ir JAV
vadovaujamos 2003-iųjų invazijos į Iraką priešininkui.
F.-W.Steinmeierio pastabas atkartojo Vokietijos gynybos ministras
Franzas Josefas Jungas, kuris priklauso kritiškiau
Rusiją vertinantiems konservatoriams.
F.J.Jungas dienraščiui „Neue Osnabruecker Zeitung“ sakė:
„Atsižvelgdami į mūsų bendrus saugumo interesus, turėtume užtikrinti, kad
taip pat ir ateityje NATO ir Rusija plėtotųsi remdamosi partneryste“.
Jungtinės Valstijos paprašė Lenkijos ir kaimyninės Čekijos leisti jų
teritorijoje dislokuoti daugiamilijardinės pasaulinės gynybos sistemos
elementus. Ši sistema skirta ginti nuo raketų, kurias galėtų paleisti šalys,
Vašingtono vadinamos piktadarėmis valstybėmis.
Rusija grasino dislokuoti vidutinio nuotolio balistines raketas
Kaliningrado srityje, jei Varšuva sutiks su JAV baze jos teritorijoje.
Naujasis Lenkijos gynybos ministras Aleksandras Szczyglo sekmadienį sakė, kad Lenkija į JAV pasiūlymą atsakys per dvi savaites.
Berlyne opozicinės Žaliųjų partijos frakcijos parlamente lyderis
Fritzas Kuhnas sakė, kad šie JAV planai nebuvo aptarti su
NATO.
„Tai, ką daro Jungtinės Valstijos, Rusijoje gali būti vertinama tik
kaip provokacija“, - interviu laikraščiui „Saarbruecker Zeitung“ sakė
F.Kuhnas.
Vokietijos pozicija tikriausiai bus priešinga Lenkijos ir Čekijos
pozicijai - šios dvi valstybės užsiminė, kad yra suinteresuotos teigiamai
atsakyti į JAV prašymą.
Šis klausimas gali atnaujinti Europos Sąjungos (ES) nesutarimus
transatlantinių santykių klausimu, kurie labiausiai reiškėsi prieš JAV
vadovautą 2003 metų invaziją į Iraką. Ją rėmė centrinės Europos valstybės, o
Prancūzijos ir Vokietijos vadovaujama valstybių grupė jai prieštaravo.
Planuojamas JAV priešraketinis skydas taip pat akcentuoja iš esmės
skirtingus požiūrius į Rusiją ES viduje.
Vokietija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, siekia glaudesnių ryšių su
Maskva, bet Lenkija ypač nepasitiki savo rytine kaimyne. Be to, Varšuva
konfliktuoja su Berlynu dėl planuojamo dujotiekio tiesimo iš Rusijos į
Vokietiją aplenkiant Lenkiją.