Drauge kariuomenės vadas pranešė, jog šalys nuolat rengia tarpusavio
konsultacijas, kuriose „turi būti nustatytos tam tikros sąlygos“, kad
Amerikos PRG bazių Rytų Europos šalyse vis dėlto neatsirastų.
„Nenorėčiau, kad šis įvykis Lenkijoje įvyktų: jeigu bus kalbama apie
trečiąjį pozicinį rajoną, kuriame bus dešimt paleidimo įrenginių, - tai
viena, jeigu bus imtasi priemonių įrengti daugiau tokių rajonų ir Lenkijoje,
ir kitose valstybėse, vykstant kovos veiksmams, padariniai bus labai sunkūs
abiem pusėms“, - pareiškė N.Solovcovas.
SPRK vadas pabrėžė, kad Rusijos teritorijoje budi parengtos kovai
raketos, galinčios sunaikinti taikinius bet kurioje pasaulio vietoje.
„Kovai parengtų raketų techninės parengties koeficientas - 0,97-0,98,
tai yra iš kiekvieno šimto raketų 97-98 (raketos) kas minutę, kas sekundę
pasirengusios vykdyti kovinę užduotį“, - pranešė kariuomenės vadas.
Pasak jo, raketų paleidimo pratybos, kurias rengia SPRK, rodo, kad šie
ginklai labai gerai parengti. 2006 metais buvo atlikti bandymai, per kuriuos
patikrintas raketų „Topol“ eksploatavimo terminas.
„Raketos paleidimo įrenginys nuvyko 90 kilometrų (į paskirties vietą)
ir puikiai paleido raketą“, - pažymėjo kariuomenės vadas.
Asimetrinės priemonės
Be to, N.Solovcovas pagrasino, kad jeigu iškils būtinybė atsakyti į
europiečių sprendimą dislokuoti pas save PRG, Rusija bus pasirengusi per
trumpiausią laiką imtis asimetrinių priemonių. Tarp jų gali būti sukurta
nauja ginkluotė, galinti įveikti bet kurias PRG priemones, pabrėžė
N.Solovcovas.
Konkrečiai, pranešė kariuomenės vadas, Rusijoje netrukus gali būti
sukurtas naujas raketinis ginklas, keičiantis savo trajektoriją ir
skriejantis daug kartų greičiau nei viršgarsiniu greičiu.
„Tai ginklas, apie kurį kalbėjo prezidentas. Jis gali keisti savo
trajektoriją ir skrieja daug kartų greičiau nei viršgarsiniu greičiu.
Sukurti šį ginklą bus galima artimiausiu laiku“, - pareiškė N.Solovcovas.
Rusijos SPRK vadas pareiškė, kad jeigu bus priimtas politinis
sprendimas sukurti Rusijoje naują vidutinio nuotolio balistinę raketą, tai
bus galima padaryti per penkerius ar šešerius metus, „o galbūt ir
anksčiau“.
N.Solovcovas pareiškė, kad tokiu atveju SPRK negrįš prie kompleksų
„Pioner“, kuriais buvo apginkluota SSRS armija ir kurie buvo sunaikinti
pagal Vidutinio ir mažo nuotolio raketų sutartį.
„Tai bus visiškai kita raketa“, - pareiškė kariuomenės vadas.
„Politinis sprendimas“ šiuo atveju gali būti Rusijos pasitraukimas iš
Vidutinio ir mažo nuotolio raketų sunaikinimo sutarties.
Neterminuotą Sutartį dėl vidutinio ir mažo nuotolio raketų sunaikinimo
Maskva ir Vašingtonas pasirašė 1987 metais, ja remdamosi abi šalys sunaikino
visas vidutinio nuotolio balistines raketas.
Bet kuri šalių gali pasitraukti iš šios sutarties, jeigu pateiks kitai
šaliai įrodymų, kad toks žingsnis būtinas.
Rusijos generalinio štabo viršininkas Jurijus Balujevskis neseniai
pareiškė, jog pagrindas tam gali būti tokių raketų kūrimas kitose šalyse,
taip pat JAV ketinimas dislokuoti Čekijoje ir Lenkijoje savo PRG sistemos
sudedamąsias dalis.
Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusią savaitę
pareiškė, kad sprendimas Rusijai pasitraukti iš Vidutinio ir mažo nuotolio
raketų sunaikinimo sutarties kol kas nepriimtas.
Pirmadienį Lenkijos ir Čekijos valdžios atstovai pažymėjo, kad
tikriausiai abi šalys priims siūlymą dislokuoti Amerikos priešraketinės
gynybos kompleksus savo teritorijoje.
„Mes sutarėme, kad mūsų atsakymas į (Amerikos) siūlymą greičiausiai
bus teigiamas, ir tik tada mes pradėsime derybas (dėl to)“, - sakė Čekijos
ministras pirmininkas Mirekas Topolanekas Varšuvoje bendroje spaudos
konferencijoje su savo kolega Lenkijoje.
Taigi labai įtikėtina, kad Lenkijoje bus dislokuotos maždaug dešimt
antžeminio bazavimo balistinių raketų, o Čekijoje bus įrengtas amerikiečių
radaras.
Šaltasis karas dar neprasideda
Komentuodamas JAV vadovybės pareiškimus, jog PRG sudedamosios dalys
Rytų Europos šalyse bus nukreiptos prieš Irano balistines raketas
N.Solovcovas pavadino juos „nepagrįstais“.
„Labai abejoju, kad jų (raketų) Iranas turės artimiausiu laiku. Aš
manau, ir jūs patys galite padaryti išvadą, prieš kieno raketas nukreipta ši
PRG. Būtent todėl mes labai nerimaudami ir susirūpinę stebime, kaip ji
dislokuojama“, - pareiškė jis.
Apie PRG pirmadienį kalbėjo ir Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkas
Sergejus Mironovas. Jis sakė nemanąs, jog PRG sistemos dislokavimas Čekijos
ir Lenkijos teritorijoje yra „šaltojo karo pradžia“.
„Jokios šaltojo karo pradžios negali būti“, - sakė S.Mironovas
žurnalistams.
„Rusija aiškiai apibrėžė savo nacionalinius interesus ir juos gins.
Šalis reaguos į tai, kas vyksta pasaulyje“, - pridūrė jis.