„Žinau, kad tai gali užtrukti. Mūsų nuomone, tam būtina skirti tiek
laiko, kiek reikia“, - pareiškė Lenkijoje viešintis Švedijos užsienio
reikalų ministras Carlas Bildtas.
Varšuva taip pat neslepia susirūpinimo Rusiją ir Vokietiją
sujungsiančio dujotiekio Šiaurės Europos dujotiekio (ŠED), kuris turėtų
pradėti veikti iki 2010 metų, poveikiu aplinkai.
Švedija, Suomija ir Danija, kurių vandenis turėtų kirsti planuojamas
dujotiekis, „yra atsakingos už Baltijos aplinką“, - tvirtino Švedijos
diplomatijos vadovas.
Paklaustas, kada Švedija ir kaimyninės šalys priimtų sprendimą dėl
dujotiekio, C.Bildtas atsakė: „Iš tiesų tai priklauso nuo to, kiek išsamiai
konsorciumas gali atsakyti į įvairius [su aplinka susijusius] klausimus.“
Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ ir Vokietijos BASF bei E.ON 2005 metais
sutiko Baltijos jūros dugnu nutiesti 1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekį
rusiškoms gamtinėms dujoms į Vokietiją gabenti.
Praėjusį penktadienį Švedijos aplinkosaugos agentūra paragino
„Gazprom“ padalinį „Nord Stream“ nuodugniai ištirti planuojamo dujotiekio
poveikį jūros florai ir faunai.
Baltijos šalys Lietuva, Latvija ir Estija taip pat ragina ištirti
dujotiekio poveikį aplinkai, kartu primindamos apie cheminius ginklus,
kuriuos pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Baltijos jūroje paskandino
Sovietų Sąjunga.
„Nord Stream“ turėtų pateikti poveikio aplinkai tyrimo ataskaitą ir
atskleisti dujotiekio tiekimo maršturą šį rudenį.
Kiek anksčiau šį mėnesį „Nord Stream“ vadovaujantis buvęs Vokietijos
kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrėderis) pareiškė manąs, kad
dujotiekio žalos Baltijos aplinkai tikimybė yra ypač menka.
„Gazprom“ taip pat tvirtina, kad dujotiekis nekelia pavojaus ekologijai.