Interviu britų visuomeniniam kanalui BBC estų lyderis pažymėjo, kad
vadinamasis Bronzinis kareivis estams yra įžeidimas, nes tai monumentas
masiniams žudymams.
„Būtent taip jį supranta žmonės“, - sakė jis ir pridūrė, kad Estija
niekam neskaito moralų.
T.H.Ilveso nuomone, galbūt tai nemalonu girdėti, bet estų sąmonėje šis kareivis įkūnija trėmimus ir žudymus, šalies sugriovimą, o ne išvadavimą.
„Grupę banditų - nacistų išvijo kita gauja - sovietų kariuomenė“, -
sakė prezidentas.
Jis pabrėžė, kad Estija - visiškai normali valstybė, kuri neturi jokių
problemų daugiau su niekuo. Bet, pasak T.H.Ilveso, „kol Rusija šlovins
sovietinę istoriją, mes turėsime problemų“.
Kaip paaiškino T.H.Ilvesas, jeigu vokiečiai dabar aukštintų savo
nacistinę praeitį, jie turėtų daugybę problemų su kitomis šalimis. Taigi kai
valstybinė liaupsina savo totalitarinę praeitį, problemos neišvengiamos,
pridūrė jis.
Komentuodamas prieštaringai vertinamą įstatymą dėl uždraustų statinių,
kuriuo Bronzinis kareivis Tenismegio kalvoje pripažįstamas nugriautinu
statiniu, Estijos vadovas pažymėjo, kad jo tikslas buvo gauti kuo daugiau
balsų rinkimuose.
Pagal šį įstatymą, kurį Estijos parlamentas priėmė praėjusią savaitę,
draudžiama statyti ar eksponuoti viešosiose vietose paminklus,
monumentaliojo meno kūrinius ir kitus statinius, kurie „šlovina Estijos
respubliką okupavusias valstybes (turima galvoje nacistinė Vokietija ir
SSRS) ar jų ginkluotąsias pajėgas ir valstybės veikėjus, kursto nesantaiką,
ragina ryžtis nusikaltimui ar kitaip trikdo viešąją tvarką“.
T.H.Ilvesas, kuris teigia nepasirašysiąs šio įstatymo, pažymėjo, kad
šios iniciatyvos buvo imtasi pažeidžiant konstituciją ir kad tai pripažino
žmonės, pateikę šį įstatymo projektą, todėl, jo, teigimu, negali būti kalbos
apie tai, kas patinka ar nepatinka asmeniškai prezidentui.
Estijos vadovas pridūrė, kad drauge visame tame yra kelios svarbios
problemos.
„Pavyzdžiui, tas faktas, kad Rusija, turinti 140 mln. gyventojų,
staiga pasijuto įžeista šios supergalybės - Estijos, kurioje gyvena kiek
daugiau nei milijonas žmonių, - sakė T.H.Ilvesas. - Maskvą papiktino tas
faktas, kad estai išdrįso prisiminti istoriją“.
T.H.Ilveso nuomone, reikalas tas, jog iki šiol nepripažintas tas
faktas, kad sovietų režimas žudė ir terorizavo žmones tokiose šalyse kaip
Estija.
„Kalbėdama apie išvadavimą iš nacistų Maskva pamiršta, kad estams,
latviams, lietuviams ir lenkams tai reiškia šimtus tūkstančių ištremtų,
keliasdešimt tūkstančių nužudytų (žmonių), Katynę, - pabrėžė jis. - Mums
SSRS įkūnija būtent tai, o ne išvadavimą iš fašizmo“.
T.H.Ilvesas taip pat paneigė Maskvos teigimus, kad Latvijoje ir
Estijoje tebevaržomos rusų mažumos teisės. Pasak jo, Europoje, be Rusijos,
šios problemos niekas nekelia.
Prezidentas sakė, kad galbūt jo žodžiai kai kuriuos įžeis, bet
situaciją galima palyginti su baltųjų padėtimi Pietų Afrikos Respublikoje -
žmonių grupė, kurios padėtis anksčiau buvo privilegijuota, dabar gyvena,
kaip ir visi kiti žmonės.
„Suprantu, jog kam nors sunku netekti privilegijų“, - sakė jis,
pridurdamas, kad Estijos pilietybės įstatymas kur kas liberalesnis negu
daugelio kitų Europos šalių.
Pasak T.H.Ilveso, Rytų ir Vakarų Europoje yra požiūrio į Rusiją
skirtumų, priklausomai nuo asmeninio patyrimo.
„Jeigu jūs nuomonę apie Rusija susidarėte iš skaitomų (Fiodoro)
Dostojevskio romanų, jūsų samprata apie šalį bus vienokia, - paaiškino jis.
- O jeigu išgyvenote masines tremtis, jūs galbūt laikysitės kitokio
požiūrio“.