Atsakydamas penktadienį į laikraščio „Molodiož Estoniji“ klausimus
T.H.Ilvesas paaiškino, kad Estijai Antrasis pasaulinis karas reiškia beveik
pusės šimtmečio laikotarpį, prasidėjusį 1939 metų rugpjūčio 23 dieną, kai
SSRS ir Vokietija, būdamos sąjungininkės, slaptu protokolu pasidalijo
tarpusavyje Rytų Europos valstybes į įtakos sferas.
„Dėl šio sandėrio kitai metais Estija neteko nepriklausomybės, po to
pasidėjo žudymai ir masiniai trėmimai iš Estijos, tai pat Latvijos, Lietuvos
ir Lenkijos, o 1941 metrais - vokiečių okupacija, 1944-aisiais SSRS vėl
užgrobė mus, įvesdama savo valdžią. Ir savo valstybę Estija atkūrė tik 1991
metais“, - pabrėžė T.H.Ilvesas.
Jis pridūrė, kad priešingai, Rusija, taip pat dalis Rusijos tėvynainių
Estijoje į Antrąjį pasaulinį karą vertina siauriau - tik kaip Didįjį Tėvynės
karą, kai nacistai užpuolė Sovietų Sąjungą ir patyrė pralaimėjimą.
Prezidentas pabrėžė, kad estams nei tada, nei dabar nebuvo būdinga
liaupsinti okupavusių Estiją valdžių veiklą.
Pasak T.H.Ilveso, daugelis estų kariavo per Antrąjį pasaulinį karą su
vokiečių uniforma iš dalies dėl to, dėl ko daugelis estų kariavo ir su
sovietų uniforma.
„Daugeliu abiem atvejais tai buvo svetimos valdžios primestas
priverstinis pasirinkimas, kai faktiškai pasirinkimo ir nebuvo“, - aiškino
H.T.Ilvesas.
Jis pasirėmė estų publicistu Oskaru Looritsu, kuris
rašė apie tuometinį „pasirinkimą“: „Dvi galimybės - arba su nacistais prieš
komunistus, arba su komunistais prieš nacistus - mums tai faktiškai reiškia
pasirinkti vieną iš dviejų galimybių - marą ar cholerą“.
T.H.Ilvesas priminė, kad didžioji estų dalis (taip pat ir gyvenančių
Estijoje kitataučių) buvo mobilizuota į Vokietijos armiją 1944 metais.
„Daugelis iš jų vylėsi taip sukurti Estijos armiją ir atgauti prarastą
Estijos nepriklausomybę. Tai buvo tuščios viltys. Tačiau jeigu tada Sovietų
Sąjunga būtų pripažinusi Estijos savarankiškumą, mobilizacija tikriausiai
nebūtų buvusi sėkminga“, - pabrėžė jis.
T.H.Ilvesas pridūrė, kad daugeliui Estijoje Sovietų Sąjunga atrodė
kaip siaubingas sapnas, nes daugelis dar prisiminė masinius 1940-1941 metų
trėmimus.
Prezidentas pareiškė, kad estai, kaip tauta, nebendradarbiavo su
nacistais. Pasak jo, su nacistais tiesiogiai bendradarbiavo labai mažai
estų, ir labai nedaug iš jų savo ruožtu dirbo naciams iš įsitikinimo.