JAV žvalgybos vadovas: Rusijos ir Vakarų santykiai blogės (papildyta)

Ekonominiai ir politiniai laimėjimai „sustiprino Rusijos pasitikėjimą savo jėgomis, leido padidinti išlaidas gynybai ir toliau siekti užsienio politikos tikslų, kurie ne visada atitinka Vakarų siekiamus tikslus“, - pareiškė jis antradienį, kalbėdamas svarstymuose JAV Senate.

Jo vertinimu, stiprėjanti Rusijos galiai suteiks vis daugiau rungtyniavimo ir nesutaikomo priešiškumo JAV ir Maskvos tarpusavio santykiams, ypač buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, ir mažins mūsų bendradarbiavimo su Rusija galimybes tokiose srityse, kaip kova su terorizmu, masinio naikinimo ginklo neplatinimas, energetika ir demokratijos plėtra Artimuosiuose Rytuose“.

„Nuolat kaupiantis problemoms ir didėjant trinčiai, kaip rodo Aleksandro Litvinenkos nužudymas, gali dar platesniu mastu pablogėti Rusijos ir Vakarų tarpusavio santykiai“, - pareiškė jis.

Kalbėdamas apie vidaus padėtį Rusijoje M.McConnellis pareiškė nuomonę, kad politinė opozicija turi vis mažiau galimybių šalyje, o valstybės kontrolė strateginiuose ekonomikos sektoriuose plečiasi.

Jo nuomone, ši tendencija dar labiau sustiprės artėjant 2008 metų prezidento rinkimams.

Kalbėdamas apie vidaus padėtį Rusijoje M.McConnellis pareiškė nuomonę, kad politinė opozicija turi vis mažiau galimybių šalyje, o valstybės kontrolė strateginiuose ekonomikos sektoriuose plečiasi.

Jo nuomone, ši tendencija dar labiau sustiprės artėjant 2008 metų prezidento rinkimams.

„Ėjimas demokratijos link sustojo ir pasuko atgal. Ir dabar imamasi daugiau priemonių kontroliuoti procesą, ir liaudį, ir partijas, ir taip toliau - net iki to, kad kitas Rusijos lyderis bus paprasčiausiai nurodytas", - sakė M.McConnellis svarstymuose, skirtuose grėsmėms Jungtinėms Valstijoms.

„Aš nuogąstauju, kad ėjimas demokratijos, kaip mes ją suprantame, link gali būti kontroliuojamas taip, kad tai jau bus ne demokratinis procesas", - sakė jis. M.McConnellis sakė, kad „Maskva žaidžia pasinaudodama raumenimis, kuriuos išmankštinti padėjo nafta ir dujos bei aukštos jų kainos".

Paprašytas senatoriaus Johno Warnerio pakomentuoti neseniai Vladimiro Putino pasakytą kalbą Miunchene, kurią J.Warneris palygino su žinoma Sovietų Sąjungos lyderio Nikitos Chruščiovo kalba Jungtinėse Tautose, Amerikos žvalgybos vadovas pranešė, kad JAV specialiosioms tarnyboms V.Putino kalba buvo netikėta.

„Atvirai sakant, kai kurie iš mūsų, kurie matė Sovietų Sąjungą ir dabar mato šiandieninę Rusiją, buvo nustebinti, bet kai mes panagrinėjome kalbą, joje nebuvo daug ko nauja - tiesiog visa tai buvo pirmą kartą surinkta į vieną vietą", - sakė M.McConnellis.

Į klausimą, kuo gali paaiškinti tokią Rusijos lyderio kalbą, M.McConnellis atsakė: „Viena, ką pagalvojome, buvo tai, kad Putinas išvažiavo iš ten (iš Miuncheno) į kelionę po Artimuosius Rytus, surengti vizito į tas vietas, kur iki šiol niekada nėra buvęs, ir galbūt taip jis nuteikė save šiam konkrečiam vizitui".

V.Putinas pavadino Vašingtono planą dislokuoti priešraketinės gynybos sistemą Vidurio Europoje grėsme Rusijos saugumui ir kalboje vasario 10 dieną Miunchene apkaltino JAV mėginant dominuoti pasaulyje.

Praėjus devynioms dienoms po šio V.Putino pareiškimo Rusijos strateginių pajėgų vadas generolas Nikolajus Solovcovas sakė, kad Lenkija ir Čekija gali tapti Rusijos raketų taikiniais, jeigu šios šalys nuspręs dislokuoti savo teritorijoje JAV raketų komplekso dalis.

Pasak M.McConnellio, agresyvi Maskvos kritika, išsakoma Jungtinėms Valstijoms pastarosiomis savaitėmis, gali atspindėti politinio proceso Rusijoje kryptį.

„Pamėginau geriau suvokti patarimus, duodamus Putinui, ir kol kas sugebėjau nustatyti, jog tie, kurių jis klauso, yra kraštutiniai konservatoriai, labai įtariai žiūrintys į JAV ir interpretuojantys dalykus per prizmę, kuri rodo, neva Rusija žeminama ar stabdoma siekiant, kad JAV eitų į priekį", - sakė jis.

„Aš matau, kad jie (žmonės V.Putino aplinkoje) neteisingai interpretuoja tai, ką mato per šią prizmę", - pridūrė jis.

Generolas leitenantas Mike'as Maplesas, vadovavęs JAV gynybos departamento žvalgybos valdybai, sakė, kad Rusija 2006 metais išleido gynybai apie 90 mlrd. dolerių, tuo tarpu kai Kinija - 80-115 mlrd. dolerių.

Pentagono išlaidos gynybai šiais metais sudaro maždaug 500 mlrd. dolerių, arba daugiau kaip du trečdalius sumos, kurią išleido pasaulio valstybės gynybai 2006 metais.

Nacionalinės žvalgybos direktorius taip pat sakė, kad kai kuriose Centrinės Azijos šalyse įsitvirtino autoritariniai režimai ir kad amerikiečiai, siekdami savo interesų šiame regione, vis dar susiduria su pasipriešinimu.

M.McConnellio vertinimais, iš penkių regiono valstybių trys - Kazachstanas, Tadžikistanas ir ypač Uzbekistanas - yra autoritarinės. Dar viena - Kirgizija - yra pusiau autoritarinė, o Turkmėnijoje yra diktatūra, nes naujas šios šalies lyderis vis dar laiko visą valdžią savo rankose.

M.McConnellis apibūdino politinę situaciją Centrinėje Azijoje kaip „represijas, vadovybės sąstingį ir korupciją".

„Visa tai yra palanki dirva plisti radikalioms islamo nuotaikoms ir judėjimams, kelia abejonių Centrinės Azijos valstybių, kaip partnerių energetikos ir kovos su terorizmu srityse, patikimumu", - sakė jis.