Laikraštis „Eesti Paevaleht“ savo komentare rašo, kad žmonės
rinkimuose dalyvauja vis aktyviau: 1999 metais buvo pats žemiausias rodiklis
- 57,4 proc., 2003 metais - 58,2 proc., o šįkart jis pasiekė jau 61
procentą.
„Tai - gera naujiena, kuri, reikia tikėtis, privers politikus rimčiau
žiūrėti į savo rinkėjų nuomonę“, - pažymi leidinys.
Drauge, priduria laikraštis, pagal šiuos rodiklius Estija pirmauja tik
tarp buvusių socialistinių šalių, o, palyginus su labiausiai
išsivysčiusiomis valstybėmis, gerokai atsilieka.
Tačiau dalyvavimo procentas neturi būti savitikslis, nes tose šalyse,
kur rinkėjų aktyvumas artėja prie 100 proc., apie demokratiją kalbėti
netenka, pažymi leidinys.
Dienraštis „SL ?htuleht“savo redakcijos straipsnyje teigia, kad
valdančiosios Reformų ir Centro partijos apakino savo rinkėjus žadėdamos
didelius pinigus.
Kita vertus, rinkėjai Estijoje pasikliovė dešiniųjų pasaulėžiūra,
todėl verslą remianti Reformų partija ir konservatyvių partijų „Tėvynė“ ir
Res Publica“ sąjunga gavo daugiau kaip pusę vietų parlamente.
„Dabar partijos turi ištesėti pažadus dėl didelių pinigų. Mes laukiame
iš jų ne euforijos, o realaus požiūrio į tikrovę“, - pabrėžia laikraštis.