Antroje vietoje liko kairiosios pakraipos valdančioji Centro partija,
už kurią balsavo 26,1 proc. estų ir kuri turės 29 mandatus, o trečią vietą
užėmė opozicinė konservatyvių partijų „Tėvynė“ ir „Res Publica“ sąjunga su
17,9 proc. balsų (19 mandatų).
Iš vienuolikos partijų, kurios varžėsi rinkimuose, į parlamentą dar
pateko Socialdemokratų partija, gavusi 10,6 proc. balsų (10 mandatų), taip
pat Estijos žaliųjų partija ir Liaudies sąjunga, kurios surinko po 7,1 proc.
balsų ir turės po 6 mandatus.
Kitos partijos, tarp jų dvi etninių rusų elektorato interesams
atstovaujančios partijos, nepajėgė įveikti 5 proc. barjero.
„Derybos dėl koalicijos prasidės šįvakar ir gali trukti mėnesį ...
Aišku, kad dešiniosios partijos pasiekė gerą pergalę“, - Estijos televizijai
sakė A.Ansipas.
A.Ansipas pritaria tolesniam šalies proporcinio pajamų mokesčio
mažinimui ir yra sakęs, jog nestabdys ekonomikos, kad Estija galėtų greičiau
įsivesti eurą. Tai, pasak jo, galėtų įvykti anksčiausiai 2010 metais.
A.Ansipas ir kitos partijos rinkėjus savo pusėn stengėsi patraukti
žadėdami mažinti mokesčius ar didinti atlyginimus šioje šalyje, kuri vis dar
yra viena skurdžiausių Europos Sąjungoje (ES), bet kurios ekonomikos augimas
pernai buvo daugiau kaip 11 procentų.
A.Ansipas Estijos televizijai sakė, kad šie rezultatai yra dešiniųjų
partijos pergalė šiuose pirmuosiuose rinkimuose po Estijos įstojimo į ES ir
NATO 2004 metais.
Apklausos rodė, kad į valdžią grįš Reformų partija ir kairiosios
pakraipos Centro partija, bet geri konservatorių rezultatai suteikė
A.Ansipui daugiau galimybių derybose dėl koalicijos.
Reformų partijai bei „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjungai reikės
trečios partijos daugumai suformuoti, bet Centro partija tikriausiai nebus
tokios koalicijos partnerė.
A.Ansipas su Centro partija ir trečia, Liaudies partija vyriausybėje
dirba nuo 2005 metų balandžio.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad Reformų partija ir Centro partija
tapo pirmąja dirbančia Estijos vyriausybe, grąžinta į valdžią nuo 1991 metų,
kai Estija tapo nepriklausoma nuo Sovietų Sąjungos.
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, balsavime dalyvavo 550 311
žmonių, arba 61 proc. Estijos rinkėjų. Balsavimo teisę šioje šalyje turi
maždaug 940 tūkst. gyventojų.
„Rinkėjų aktyvumas buvo geresnis nei tikėtasi, - Estijos televizijai
sakė analitikas Juhanas Kivirahkas. - Didelė reklamos kampanija, kurią prieš
rinkimus vykdė visos partijos, buvo tam tikra prasme pozityvi: žmonės atėjo
(balsuoti)“.
19,1 proc. rinkėjų savo valią pareiškė per išankstinį balsavimą, kuris
baigėsi trečiadienį vakare. Tarp šių žmonių buvo kiek daugiau nei 30 tūkst.
rinkėjų, kurie balsavo internetu. Tad Estija tapo pirmąja pasaulio valstybe,
kurioje per parlamento rinkimus buvo galima atiduoti savo balsą internetu.
Iš viso į parlamentą balotiravosi 975 žmonės.
Rinkimus temdė padidėjusi įtampa tarp Estijos ir Rusijos, bet tai
galėjo padėti „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjungai.
Įtampa padidėjo parlamentui balsavimu nusprendus iš Talino centro
pašalinti Raudonosios armijos kareivio statulą, nes ji primena 50 sovietinio
valdymo metų. Rusija šį planą pavadino kovotojų su fašizmu atminimo
įžeidimu.
Kitas įtampos šaltinis yra 300 tūkst. rusiškai kalbančių Estijos
gyventojų. Maskva sako, kad ši Baltijos valstybė nuo Sovietų Sąjungos
subyrėjimo 1991 metais juos diskriminuoja.
Maždaug 100 tūkst. jų gali balsuoti rinkimuose, o kiti yra Rusijos
piliečiai ar vadinamieji nepiliečiai, neturintys teisės balsuoti Estijos
parlamento rinkimuose.