„Tai buvo geros, dalykiškos ir labai išsamios diskusijos“, -
žurnalistams sakė JAV valstybės sekretorės padėjėjas Christopheris Hillas pasibaigus dvi dienas Niujorke vykusioms deryboms su
Šiaurės Korėjos pasiuntiniu Kim Kye-gwanu.
„Jaučiame, kad einame teisingu keliu“, - pridūrė jis.
Derybos, atveriančios kelią normalizuoti dvišalius diplomatinius
santykius, buvo surengtos siekiant palengvinti vasario 13 dieną Pekine
pasirašyto istorinio susitarimo, pagal kurį Šiaurės Korėja sutiko žengti
žingsnius savo branduolinei programai nutraukti mainais už humanitarinę
pagalbą ir kitas lengvatas, įgyvendinimą.
Pekine vykusiose šešiašalėse derybose, kuriose taip pat dalyvavo Pietų
Korėja, Japonija, Rusija ir Kinija, pasiektame susitarime numatyta, kad
Pchenjanas per 60 dienų uždarys savo pagrindinę atominę jėgainę Jongbjone ir
įsileis į šį branduolinį kompleksą tarptautinius inspektorius. Mainais
izoliuota komunistinė valstybė gaus 50 tūkst. tonų mazuto arba tokios pat
vertės ekonominę pagalbą.
„Galiu pasakyti, kad abiejose delegacijose buvo jaučiamos optimistinės
nuotaikos, kad mums pavyks per šį 60 dienų laikotarpį įgyvendinti visus savo
tikslus, kurie išdėstyti vasario 13 dienos susitarime“, - sakė Ch.Hillas.
Šios konsultacijos - kurių tikslas - pagerinti Vašingtono ir Pchenjano
tarpusavio santykius, yra pirmosios nuo 1950-1953 metų Korėjos karo
pabaigos.
Šalys, pažymėjo Ch.Hillas, svarsto Šiaurės Korėjos buvimą oficialiame
Amerikos sąraše, į kurį įrašytos terorizmą remiančios valstybės, taip pat
galimybę užmegzti diplomatinius santykius.
„Mes ir toliau dirbsime šia linkme“, - pažadėjo Ch.Hillas.
Kiti Valstybės departamento pareigūnai kiek skeptiškiau vertina
derybas dėl dvišalių JAV ir Šiaurės Korėjos santykių normalizavimo.
Aukštesnis už Ch.Hillas Valstybės departamento atstovas, valstybės
sekretorės pavaduotojas Johnas Negroponte`as (Džonas Negropontas)
antradienio rytą įspėjo, kad Šiaurės Korėja privalo paskelbti visus duomenis
apie savo veiklą branduolinėje srityje.
Kalbėdamas per savo vizitą į Pietų Korėją valstybės sekretorės
pavaduotojas pareiškė, kad į Pchenjano deklaraciją turi būti įtrauktas ir
urano sodrinimo programos aprašymas.
Jeigu kokios nors detalės bus nuslėptos, pažymėjo J.Negroponte`as,
„tai pakirs pasitikėjimą viso susitarimo (veiksmingumu)“.
Praėjusią savaitę buvo pareikšta abejonių dėl Amerikos žvalgybos
duomenų, susijusių su urano sodrinimo programą, pagrįstumo - būtent dėl šios
problemos 2002 metais liovėsi galiojęs Amerikos ir Šiaurės Korėjos
susitarimas.
Vienas aukštų JAV žvalgybos tarnybos karininkų pareiškė, jog
Vašingtonas nėra visiškai tikras, kad Pchenjanas naudoja sodrinimo
įrenginius.
Pernai spalį Šiaurės Korėja išbandė branduolinį ginklą, bet ne su
urano, o plutonio kovine galvute.
Tačiau J.Negroponte`as pažymėjo: „Neabejoju, kad Šiaurės Korėja turi
aukšto lygio urano sodrinimo programą, ir būtent tokia buvo ir yra mūsų
žvalgybos tarnybų išvada“.