„Svarbiausia - susigrąžinti šiuos žmones nenukentėjusius, ir jei
norima išspręsti šį reikalą diplomatinėmis priemonėmis, durys atviros“, -
sakė T.Blairas škotų radijui „Real Radio“.
„Ateinančios 48 valandos bus lemiamos“, - pridūrė jis.
Tačiau jis taip pat pažymėjo, jog gali tekti daryti „griežtesnius
sprendimus", jeigu Iranas nepaleis suimtųjų.
Kalbėdamas Glazgo mieste jis nurodė, kad vyriausybė mato „du labai
aiškius krizės sprendimo kelius".
„Vienas jų yra taikių, ramių derybų kelias, kad mūsų žmonės grįžtų kuo
greičiau Kitas - jei tai neįmanoma, mes turime imtis vis griežtesnių
sprendimų", - sakė T.Blairas.
„Šiuo metu aš neketinu ką nors daugiau sakyti. Dabar Irano vyriausybės
eilė pranešti savo atsakymą", - pridūrė jis.
Iš esmės palankiai sutikdamas aukšto Irano pareigūno Ali Larijani
pasakytus žodžius, jog galimas diplomatinis sprendimas,
T.Blairas sakė matąs „šiokią tokią perspektyvą".
„Mes labai tikimės, kad Irano vyriausybė supras, jog geriausias būdas
visa tai išspręsti yra diplomatinis", - pabrėžė T.Blairas.
Aštuoni karo jūreiviai ir septyni jūrų pėstininkai, pagal Jungtinių
Tautų mandatą atlikę prekybinio laivo inspekciją, buvo sulaikyti Irano
Revoliucinės gvardijos pajėgų kovo 23 dieną, neva neteisėtai įplaukę į Irano
vandenis
Didžioji Britanija primygtinai tvirtina, kad sulaikytieji buvo Irako
vandenyse. Iš pradžių mėginusi incidentą išspręsti ramiai, diplomatinėmis
priemonėmis, Britanija po penkių dienų prarado kantrybę ir pakėlė
tarptautinį triukšmą.
Dabar, po savaitę trukusio britų piktinimosi ir bjaurėjimosi Irano
rodomais vaizdo įrašais bei pastangų tarptautiniu mastu izoliuoti Iraną, abi
šalys atrodo jau esančios pasirengusios deryboms.