„Įvyko tai, kas buvo itin nepageidautina ir visuomenei, ir politikos
elitui“, - pirmadienio vakarą, netrukus po to, kai prezidentas pranešė apie
savo sprendimą, sakė socialinių tyrimų centro „Sofija“ direktorius Andrejus
Jermolajevas.
Jis pabrėžė, kad valstybės vadovo sprendimas „itin ginčytinas ir
politinės išeities iš situacijos požiūriu, ir jo teisinės bei socialinės
politikos požiūriu“.
„Politinis konfliktas pereina į atvirą susipriešinimą, įgaudamas
valdžios krizės ir konstitucijos krizės pobūdį“, - pažymėjo politologas. Jo
nuomone, situacija baigsis pirmalaikiais rinkimais - ir parlamento, ir
prezidento.
A.Jermolajevas taip pat nuogąstavo dėl padėties, kuri susidarys
regionuose, ir prognozuoja , kad daugės „protesto nuotaikų“ šalyje ir
paaštrės situacija tarptautinėje arenoje.
Kijevo Horšenino valdymo problemų instituto direktorius Kostis
Bondarenka interviu taip pat pažymėjo kad vidaus padėtis šalyje gali
pablogėti ir prezidento įsakas gali turėti neigiamos įtakos tarptautiniams
santykiams.
„Prezidentas tiesiogiai pažeidė konstituciją“, - pabrėžė politologas.
Jis taip pat pažymėjo, kad „esant tam įstatymų nepaisymui, kuris yra šalyje,
iš prezidento buvo sunku tikėtis ko nors kito“.
„Svarbiausia - neleisti susipriešinimo jėga. Esant šiai situacijai
pavojingiausia bus eiti Rusijos keliu, vienas kito nepripažinimo, jėgos
struktūrų paieškos ir tankų keliu“, - savo ruožtu sakė politologas Olesis
Donijus.
„Būtent dabar reikėtų visų politinių frakcijų vadovus pasodinti prie
derybų stalo ir vis dėlto, jeigu ir yra klausimų prezidento įsakui, dabar
pradėti jį vykdyti, - sakė jis. - Jis kol kas aukščiausia instancija, su tuo
dabar reikia sutikti“.
Pasak politologo Oleksandro Dergačiovo, „tuoj pamatysime, į ką
pasirengę orientuotis regionai ir valdžios struktūros - į prezidentą ar
Aukščiausiąją Radą“.
„Regionų partija ir komunistai pasirengę rinkimams, rinkimai mirtini
(parlamento pirmininkui Oleksandrui) Morozui ir socialistų partijai. O nuo
to, kaip apskritai susiklostys nuotaikos visuomenėje ir kokios pozicijos
laikysis tarptautinė bendrija, priklausys, ar dauguma priešinsis įsakui, ar
ims rengtis rinkimams“, - sakė jis.
Tuo tarpu Ukrainos prezidento patarėjas Romanas Zvaryčius pareiškė,
jog norėdama paskelbti prezidentui apkaltą, Aukščiausioji Rada turi pateikti
prezidentui konkrečius kaltinimus nusikalstamais veiksmais, bet tai
neįmanoma, nes parlamento įgaliojimai šiuo metu nutraukti.
„Norint nustatyti nusikaltimo sudėtį prezidento veiksmuose, būtina
turėti Aukščiausiojo teismo išvadą. Kad Aukščiausiasis teismas šią išvadą
padarytų, reikia Aukščiausiosios Rados teikimo, kuriame būtų konkretus
kaltinimas prezidentui nusikalstamais veiksmais, o tam reikia ne mažiau kaip
300 liaudies deputatų balsų“, - sakė R.Zvaryčius, „5 kanalo“ laidoje
komentuodamas koalicijos atstovų pareiškimus dėl galimos apkaltos.
Jis taip pat pažymėjo, jog tam, kad toks parlamento sprendimas būtų
priimtas, „turi būti visus įgaliojimus turintis parlamentas“.
„Šiandien Ukrainos Aukščiausiosios Rados įgaliojimai yra nutraukti
pirma laiko“, - sakė R.Zvaryčius.