Ukrainos prezidento įsakas paleisti Radą paskelbtas ir įsigaliojo (papildyta)

Baigėsi Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos ir ministro pirmininko Viktoro Janukovyčiaus susitikimas akis į akį, trukęs puspenktos valandos.

Po susitikimo premjeras neišėjo susitikti su žurnalistais, kaip buvo planuota, bet išvyko į vyriausybės rūmus. V.Juščenkos spaudos tarnyba išplatino pranešimą apie derybas.

„Svarbiausias klausimas, kuris buvo aptariamas susitikime - tai besąlygiškas prezidento įsako dėl pirmalaikių Aukščiausiosios Rados rinkimų vykdymas, - pažymima pranešime spaudai. - V.Juščenka pabrėžė, kad pagal konstituciją prezidento įsakai privalomi vykdyti Ukrainos teritorijoje".

Tuo metu, kai už uždarų durų buvo susitikę prezidentas ir premjeras, prezidentūros sekretoriate pasimatymo su V.Juščenka laukė Ukrainos sričių gubernatoriai. Jiems prezidentas sakė neketinąs keisti savo sprendimo dėl parlamento paleidimo.

„Sprendimas pirma laiko nutraukti penktojo šaukimo Aukščiausiosios Rados įgaliojimus atitinka Ukrainos konstituciją, yra teisėtas, turi teisinį ir politinį pamatą. Jis vykdytinas ir neatšaukiamas", - sakė prezidentas.

„Geriausia būtų, kad visi šio proceso dalyviai maksimaliai greitai apsispręstų, kokia tvarka būtų reguliuojama situacija siekiant realizuoti prezidento įsaką", - pažymėjo V.Juščenka.

Pirmadienio vakarą pasirašytame V.Juščenkos įsake paleisti parlamentą ir surengti pirmalaikius rinkimus sakoma, kad jis įsigalioja nuo jo oficialaus paskelbimo.

Premjerui lojalūs Ukrainos parlamento ir ministrų kabineto nariai šį prezidento žingsnį pavadino nekonstituciniu ir pareiškė, kad nepaklus įsakui.

V.Juščenkos politinis oponentas, premjeras Viktoras Janukovičius antradienį per parlamento posėdį V.Juščenkos įsaką pavadino „lemtinga klaida“, kuri turi būti ištaisyta.

„Būtina ištaisyti prezidento lemtingą klaidą, sulaukti Konstitucinio teismo sprendimą, ar atitinka prezidento įsakas galiojantį pagrindinį įstatymą. Kol tokio sprendimo nėra, Aukščiausioji Rada ir vyriausybė turi dirbti įprastu režimu ir tam neturi būti jokių kliūčių“, - pareiškė premjeras.

„Mes būtinai toliau įgyvendinsime savo programą, nes vyriausybės darbo rezultatai rodo, kad mes einame teisinga linkme“, - sakė jis.

Kreipdamasis į Ukrainos žmones premjeras patikino, kad vykdomoji valdžia „parodys atsakomybės už valstybės likimą pavyzdį“.

„Mes toliau eisime savo pareigas, nepaisydami vadinamosios opozicijos lūkesčių, kad jų avantiūra paralyžiuos vykdomąją valdžią. Destabilizavimo ir suirutės nebus. Aš neabejoju - mes išbrisime iš krizės, įveiksime ją garbingai ir dar labiau sustiprėję“, - pabrėžė V.Janukovyčius.

„Mes neturime teisės dar kartą prarasti to, ką nuveikėme. Ukraina neištvers sukrėtimų, jeigu mes sutiksime su ultimatumu neatsakingų politikų, kurie specializuojasi ne kurti, o griauti“, - sakė premjeras. - Laikau savo pareiga pasakyti piliečiams, kad jeigu bus įgyvendinamas opozicijos scenarijus, valstybės raida vėl bus atmesta ne vienerius ketus atgal“.

Jis pabrėžė, kad, jo nuomone, „Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka paskelbė įsaką paleisti Aukščiausiąją Radą siekdamas uzurpuoti valdžią šalyje“.

„Prezidento įsako paleisti parlamentą tikslas - uzurpuoti valdžią, juk turimas omenyje teisėtai išrinkto parlamento išvaikymas“, - sakė jis.

„Jeigu bet kurioje valstybėje, net pačioje sėkmingiausioje, kasmet klaustumėte žmonių, ar jie norėtų perrinkti parlamentą, atsakymas greičiausiai būtų teigiamas. Permainų poreikis - įgimta kiekvieno visuomeninio organizmo būsena, tačiau konstitucijos tam ir yra, kad tas siekis realizuotųsi neperžengiant teisės ribų, - sakė premjeras ir dar kartą paragino V.Juščenką sėsti prie derybų stalo.

Regionų partijos, kuriai priklauso V.Janukovičius, atstovai pranešė, kad 53 Aukščiausiosios Rados deputatai antradienį ryte kreipėsi į Konstitucinį teismą su prašymu nustatyti, ar prezidento įsakas atitinka šalies pagrindinį įstatymą.

Keliomis valandomis anksčiau parlamentas priėmė kreipimąsi į Konstitucinį teismą, kuriame siūlo per penkias dienas išnagrinėti klausimą dėl V.Juščenkos įsako teisėtumo.

Premjero šalininkai taip pat nori šį įsaką apskųsti viename Ukrainos vietos teisme.

Rados daugumos koordinatorė, viena Regionų partijos lyderių Raisa Bohatyriova per parlamento posėdį pasiūlė sušaukti Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdį ir organizuoti „apvalųjį stalą“ dalyvaujant prezidentui ir tarptautiniams ekspertams.

2004 metų pabaigoje per prezidento rinkimus tokios „apvaliojo stalo“ derybos dalyvaujant valdžiai, opozicijai ir užsienio politikams padėjo sumažinti politinę įtampą ir rasti didelės politinės krizės sprendimą.

Antradienį ryte Ukrainos prezidentas susitiko su Centrinės rinkimų komisijos (CRK) pirmininku Jaroslavu Davydovičiumi, kuris sakė, kad Komisija yra pasirengusi surengti pirmalaikius rinkimus nurodytu metu.

„Dabar mes veiksime, kad užtikrintume žmonių valią, įstatymą, demokratinius rinkimus, ... ramiai, be triukšmo, - sakė V.Juščenka, kurio žodžius cituoja prezidento spaudos tarnyba. - Yra politinis daugumos ir opozicijos konfliktas, kuris turi būti išspręstas teisingu ir demokratiniu būdu“.

Savo ruožtu naktį į antradienį, paskelbus prezidento įsaką apie Rados paleidimą, deputatai priėmė nutarimą, kuriuo uždraudė vyriausybei skirti lėšų rinkimams organizuoti, ir atkūrė 2004 metų sudėties CRK, dirbusios iki trečiojo rinkimų rato, įgaliojimus.

Tuo parlamentas panaikino legitimumą tos CRK, kuri rengė prezidento rinkimų trečiąjį ratą 2004 metų gruodį ir 2006 metų parlamento rinkimus.

Remiantis nutarimu, sugrąžinti CRK, kuriai vadovavo Serhijus Kivalovas, įgaliojimai.

Europos Komisija (EK) antradienį paragino rasti „taikų sprendimą" Ukrainos politinei krizei dėl provakarietiškų pažiūrų prezidento Viktoro Juščenkos bandymo paleisti parlamentą nepaisant prorusiškos vyriausybės prieštaravimo.

„Raginame visas politines jėgas, susijusias su dabartine padėtimi, ieškoti taikaus sprendimo, kad būtų sušvelnintas dabartinės padėties (aštrumas)", - per spaudos konferenciją sakė EK atstovė.

Paklausta, ar Europos Sąjunga (ES) bandys įsikišti arba tarpininkauti, ji atsakė: „Stebime padėtį ir, žinoma, esame susirūpinę, kad šiuo metu vyksta politinė krizė, bet manome, kad ją galima sušvelninti pastangomis šalies viduje".

Ukraina antradienį atsidūrė prie politinės suirutės slenksčio, kai parlamentas pareiškė, jog nepaklus prezidento Viktoro Juščenkos įsakui paleisti Aukščiausiąją Radą ir surengti pirmalaikius rinkimus.

Praėjusią naktį Aukščiausiosios Rados daugumai priklausantys įstatymų leidėjai balsavo už tai, kad būtų paleista Centrinė rinkimų komisija, ir uždraudė ministrų kabinetui finansuoti pirmalaikius rinkimus, kuriuos nurodė surengti V.Juščenka.

Be to, parlamentarai nusprendė kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti, ar prezidento įsakas paleisti Radą neprieštarauja įstatymams.

Parlamentas paskelbė kreipimąsi, kuriame sakoma, kad Rada griežtai nepritaria mėginimams „diskredituoti aukščiausią Ukrainos liaudies atstovaujamąją instituciją, daryti politinį spaudimą Ukrainos prezidentui ir pasinaudoti jo pareigybe kaip priemone vykdyti nekonstitucinius veiksmus norint įsiteikti pavieniams politikams“.

Skubiai sušauktame audringame vyriausybės posėdyje gynybos ministras Anatolijus Hrycenka, vienas iš dviejų V.Juščenkos rėmėjų kabinete, išreiškė paramą prezidentui ir sakė, jog šalies ginkluotosios pajėgos vykdys jo įsakymus.

Kiti vyriausybės nariai per balsavimą parėmė parlamento poziciją nepaklusti prezidentui, o V.Juščenkos politinis oponentas, ministras pirmininkas Viktoras Janukovyčius paprašė valstybės vadovą Ukrainos stabilumo vardan atšaukti savo įsaką.

Šimtai prorusiško premjero šalininkų praleido naktį prie parlamento pastato įkurtame palapinių miestelyje. Manoma, kad antradienį dešimtys tūkstančių jo rėmėjų susirinks sostinėje, kad pareikštų protestą dėl prezidento įsako paleisti Radą.

Po šeštadienio daugiatūkstantinių demonstracijų Kijevo centre rengiami provakarietiškos opozicijos rėmėjų ir prorusiškos Rados koalicijos šalininkų protestai primena 2004-ųjų pabaigoje vykusią „oranžinę revoliuciją“, per kurią V.Juščenka atėjo į valdžią.

Politinė krizė Ukrainoje pakurstė nerimą Vakarų šalių sostinėse. Vašingtonas paragino visas politines jėgas buvusioje sovietų respublikoje laikytis rimties ir gerbti įstatymo viršenybę.

Pirmadienį vakare po susitikimo su Rados lyderiais V.Juščenka paskelbė apie parlamento paleidimą ir nurodė gegužės 27 dieną surengti pirmalaikius rinkimus. Dramatišką prezidento kreipimąsi tiesiogiai transliavo televizija.

V.Juščenka apkaltino valdančiosios koalicijos atstovus pažeidžiant konstituciją ir pareiškė, kad „parlamento krizė peraugo į politikos krizę šalyje“.

Pasak prezidento, pastaruoju metu susidarė situacija, kai dauguma Radoje ignoruoja konstitucijos reikalavimus dėl deputatų frakcijų koalicijos sudarymo.

„Vietoj labai retų atvejų, kai į deputatų frakcijų koaliciją įsijungia pavieniai deputatai, kurie dalyvavo sudarant Antikrizinę koaliciją 2006 metų liepą, įvesta praktika, kai masiškai papildoma jos sudėtis individualiai ar grupėmis“, - sakė V.Juščenka.

„Tokia praktika šiurkščiai pažeidžia konstitucijos 83 straipsnį, numatantį formuoti deputatų frakcijų koaliciją Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje pagal rinkimų rezultatus ir tik deputatų frakcijoms suderinus politines pozicijas“, - pažymima prezidento paskelbtame įsake.

V.Juščenka pabrėžė, kad konstitucijos normų, kaip turi būti formuojama deputatų frakcijų koalicija, pažeidimas „iškreipia 2006 metų kovą pareikštos liaudies valios rezultatus ir yra Ukrainos piliečių konstitucinių rinkimų teisių nepaisymas, konstitucinio liaudies suvereniteto principo, įtvirtinto Ukrainos pagrindiniame įstatyme, ignoravimas“.

„Tokia įvykių raida yra reali prielaida uzurpuoti valdžią Ukrainoje, o tai draudžia konstitucija“, - įspėjo prezidentas, pridūręs, kad tai kelia pavojų nacionaliniam saugumui, destabilizuoja politinę padėtį valstybėje ir gali sukelti grėsmę valstybės suverenumui.

Politinė įtampa šalyje augo nuo 2006-ųjų kovo, kai rinkimuose į parlamentą V.Janukovyčiaus prorusiška Regionų partija didele persvara įveikė provakarietišką V.Juščenkos partiją „Mūsų Ukraina“. Ir Vakarų, ir Rusijos stebėtojai nurodė, kad rinkimai buvo laisvi ir sąžiningi.

Ši krizė atspindi Ukrainos pasidalijimą į pramoninius rusakalbių rajonus šalies rytuose ir kaimiškąsias vietoves šalies vakaruose, kur dauguma gyventojų kalba ukrainietiškai.

2005 metais tapęs prezidentu, V.Juščenka stengėsi paspartinti Ukrainos integracijos į Vakarus procesą ir aktyviai agitavo už šalies prisijungimą prie Šiaurės Atlanto aljanso. Tuo tarpu V.Janukovyčius pasisakė už tradiciškai glaudžius santykius su Maskva.

Daug ukrainiečių mano, kad V.Juščenka neįgyvendino savo rinkiminių pažadų pagerinti šalies ekonomikos padėtį ir be reikalo nuteikė prieš Ukrainą jos kaimynę milžinę Rusiją.

Analitikai sako, kad mažas V.Juščenkos populiarumas visuomenėje leidžia prognozuoti, kad jo partija nesėkmingai pasirodys rinkimuose, kurių nugalėtoja taps Julija Tymošenko, buvusi prezidento sąjungininkė per „oranžinę revoliuciją“.

J.Tymošenko pirmadienį vakare kreipėsi į Kijevo Nepriklausomybės aikštėje susirinkusius kelis šimtus opozicijos rėmėjų ir sakė, kad „oranžinės revoliucijos“ jėgos susivienys ir laimės rinkimus.

Pasak jos, susivienijusi opozicija pasirašė visus susitarimus, reglamentuojančius rinkimų veiklą ir veiksmus po pirmalaikių parlamento rinkimų.

„Tai bus susivienijimas, kuris leis visoms mūsų politinėms jėgoms veikti esant visiškam tarpusavio supratimui... Mes veiksime kaip viena komanda. Jau yra pasirašyti visi mūsų koalicijos susitarimai, kurie taip pat reglamentuoja ir mūsų veiklą po pergalės per pirmalaikius parlamento rinkimus“, - sakė J.Tymošenko.

Tačiau ji nepatikslino, kaip opozicija dalyvaus rinkimuose - vienu sąrašu ar atskirais. J.Tymošenko taip pat pažymėjo, kad opozicija eina į rinkimus dviem demokratinėmis kolonomis.

„Demokratinės jėgos šiuos rinkimus laimės“, - pabrėžė ji.

Pernai po „oranžinės revoliucijos“ priimtos konstitucijos pataisos sumažino prezidento galias ir padidino parlamento įtaką, o tai savo ruožtu pablogino santykius tarp dviejų valdžios šakų.

Dabar promaskvietiška koalicija 450 vietų parlamente kontroliuoja 250 vietų. Jei prie koalicijos prisijungs dar 50 deputatų, ji bus pajėgi keisti konstituciją ir dar susilpninti prezidento valdžią.