Pasitikėjimo JAV užsienio politika indeksas, kurį paskelbė analitinių
tyrimų centras „Public Agenda“ ir žurnalas „Foreign Affairs“, taip pat rodo,
kad Amerikos visuomenė jaučia didėjantį susirūpinimą dėl šalies įvaizdžio
užsienyje ir tvirtai remia amerikiečių pajėgų išvedimą iš Irako.
„Pastarasis pasitikėjimo JAV užsienio politika indeksas... yra dar
vienas įrodymas, kad Amerikos visuomenę vis labiau užvaldo netikrumas dėl
šalies tarptautinės pozicijos“, - pažymima „Public Agenda“ ir „Foreign
Affairs“ tyrimo išvadose.
„Public Agenda“ paskelbtas vadinamasis nerimo rodiklis, kuris rodo
visuomenės susirūpinimo ar pasitenkinimo JAV užsienio politika, mastą, yra
137 - jis didesnis už neutralų rodiklį, kuris siekia 100. Be to, šis
rodiklis yra septyniais punktais didesnis nei buvo 2006 metų rugsėjį.
„Nerimo rodiklis artėja prie 150 - „raudonosios zonos“, kuri rodys
didelio masto visuomenės pasitikėjimo krizę“, - sakė „Public Agenda“
pirmininkas Danielis Yankelovichius.
„Naujas tyrimas akivaizdžiai patvirtina, kad amerikiečių susirūpinimas
dėl Irako pereina į kitas užsienio politikos sritis, o tai gali rimtai
paveikti esamų ir būsimų lyderių politikos galimybes“, - pažymima išvadose.
Net 87 proc. respondentų nurodė, kad jie nerimauja dėl to, kaip
klostosi Jungtinėms Valstijoms pasaulinėje arenoje, o 82 proc. apklaustųjų
sakė, kad pasaulis Amerikai ir jos žmonėms tampa vis pavojingesnis.
Trys iš keturių respondentų sakė, kad Amerikai kaip pasaulio lyderei
nesiseka stiprinti taikos ir gerovės planetoje, o 68 proc. nurodė, jog kitos
pasaulio valstybės neigiamai žiūri į Jungtines Valstijas.
Šeši iš dešimties apklaustųjų sakė, kad Amerika moraliai
įsipareigojusi Irako žmonėms, o septyni iš dešimties respondentų pasisakė už
JAV pajėgų išvedimą iš šios šalies.
„Akivaizdžiai negatyvus požiūris į karinių galimybių veiksmingumą
dabar nieko nepakeis, tačiau gali paveikti sprendimus, kuriuos ateityje
priims mūsų šalies lyderiai“, - rašoma ataskaitoje, kurioje išskiriamas
Irano atvejis.
Tik 8 proc. respondentų pasisakė už tai, kad būtų imtasi karinių
veiksmų prieš Iraną, kuris ignoruoja Jungtinių Valstijų ir tarptautinės
bendrijos reikalavimus nutraukti branduolinę programą.
Maždaug 59 proc. apklaustųjų nurodė, kad gali tvirtai pasakyti, jog
netiki, kad šalies vyriausybė pasako visą tiesą apie užsienio reikalus; nuo
pernai rugsėjo šis skaičius padidėjo 10 procentų.
„Daug pastarojo meto apklausų rodė, kad amerikiečiai nusivylę Irako
karu, tačiau mūsų tyrimas atskleidė dar daugiau“, - sakė žurnalo „Foreign
Affairs“ vyriausiasis redaktorius Gideonas Rose'as (Gideonas Rouzas).
„Matome, kad visuomenė linksta į tai, jog reikia apriboti Amerikos
užsienio politikos galimybes, nes ji nebepasitiki Vašingtono sprendimais“, -
sakė jis.
Mažiau amerikiečių tiki tuo, kad šalies vyriausybė pajėgi užkirsti
kelią išpuoliams, panašiems į 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakas. Tik
36 proc. apklaustųjų sakė, jog vyriausybė gali daug padaryti, kad užkirstų
kelią bet kokiai didesnio masto atakai.
Nors 82 proc. respondentų nurodė būgštaujantys, kad nedraugiškos
valstybės gali įsigyti branduolinį ginklą, 63 proc. sakė, jog nerealu
tikėtis, kad JAV vyriausybė gali užkirsti kelią branduolinio ginklo
platinimui.
Remiantis apklausa, amerikiečiai šalies užsienio politikos
prioritetais laiko energetinės nepriklausomybės didinimą ir žvalgybos darbo
gerinimą.
Nedaug apklausos dalyvių pritarė, kad būtina aktyviai prisidėti prie
demokratijos kūrimo kitose šalyse, ir net 74 proc. respondentų nurodė, kad
demokratija yra „tai, ką turi sukurti pačios valstybės“.
„Visuomenė priėjo prie išvados, kad kariniai sprendimai nėra
atsakymas“, - sakė „Public Agenda“ prezidentė Ruth Wooden (Rut Vuden).
Tyrimo metu nuo vasario 21-osios iki kovo 4 dienos buvo apklausti 1
013 suaugusių amerikiečių.