„Mes norime bendradarbiauti su Rusija. Manome, kad bendradarbiavimas
su Rusija turi privalumų. Mūsų nuomone, grėsmė jiems tokia pati, kaip ir
mums“, - sakė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Ericas Edelmanas.
Tačiau nepriklausomai nuo to, bus ar nebus pasiekta pažangos derybose
su Kremliumi, Vašingtonas toliau įgyvendins savo programą, sakė jis.
„Nemanau, jog jeigu dėl kokių nors priežasčių negalėsime pasiekti
bendro (susitarimo), ... norėsime sutikti su tuo, kad Rusija galėtų
diktuoti, ką mums daryti su kitomis šalimis dvišaliu (pagrindu) arba ką
daryti NATO kaip aljansui“, - pažymėjo E.Edelmanas.
„Tad labai viliuosi, kad galėsime pasiekti tam tikrą susitarimą su
Rusija, kuris sumažins jos susirūpinimą“, - pridūrė jis.
Siekdamos sumažinti Rusijos nepasitenkinimą Pentagono planais
dislokuoti priešraketinės gynybos (PRG) sistemos dalis buvusio sovietinio
bloko šalių teritorijoje, JAV gali pasiūlyti Maskvai apsaugą nuo didėjančios
raketų atakos grėsmės, mano E.Edelmanas.
Pasak jo, JAV ir Rusija pradės derybas dėl galimo bendradarbiavimo PRG
srityje.
Vienas kooperacijos variantų yra bendras naudojimasis radiolokacinių
sistemų, kurias Vašingtonas nori dislokuoti Vidurio Europoje, duomenimis.
E.Edelmanas sakė, kad JAV taip pat gali pasiūlyti naudoti savo
sistemas kai kurių Rusijos teritorijos dalių, kurių „nedengia“ Maskvos PRG,
saugumui užtikrinti.
„Jeigu mes galėsime padėti jiems apsiginti nuo tos pačios grėsmės,
manau, džiaugsimės, galėdami tai padaryti“, - žurnalistams Pentagone sakė
E.Edelmanas.
JAV nori dislokuoti radiolokacinę sistemą Čekijoje ir 10 gaudomųjų
raketų paleidimo įrenginių Lenkijoje, kad galėtų numušti tolimojo nuotolio
raketas, kurių, JAV nuomone, Iranas įsigis iki 2015 metų.
Šiuos JAV planus smarkiai kritikuoja Rusija. Maskva mano, kad šių
sistemų dislokavimas yra pasikėsinimas į jos įtakos sferą, ir, kai kurių
Rusijos valdžios atstovų nuomone, Amerikos PRG gali būti nutaikyta ir į
Rusiją. Pentagonas tai neigia.
Prancūzija ir Vokietija taip pat pareiškė susirūpinimą dėl Vašingtono
ketinimų. Kai kurie šių šalių politikai mano, kad įgyvendinant JAV planą
gali prasidėti naujos pasaulinės ginklavimosi varžybos.
E.Edelmanas sakė, kad bendradarbiavimas su Maskva, priešingai, gali
sumažinti tokią tikimybę.
JAV jau siūlė Maskvai drauge naudotis PRG sistema. E.Edelmanas sakė,
jog šiuo metu tikimybė, kad Maskva sutiks kooperuotis, didesnė, nes Rusijai
taip pat iškilo grėsmė dėl to, kad Iranas ir Šiaurės Korėja tobulina savo
raketas.
Jungtinės Valstijos mano, kad Irano keliama grėsmė „pradės bręsti
maždaug 2015 metais, - nurodė E.Edelmanas. - Ir tai viena priežasčių, dėl
kurių dabar judame į priekį ... Norime turėti pajėgumus, kad susidorotume su
ta grėsme“.
E.Edelmanas priminė, kad Rusija pagal Antibalistinių raketų sutartį,
turi teisę aplink Maskvą laikyti maždaug 100 gaudomųjų raketų.
„Manau, jie turi dislokavę maždaug ... 85 ar 86 gaudomąsias raketas su
branduolinėmis galvutėmis. Nesuprantu, kaip tai kėlė grėsmę Europos
stabilumui pastaruosius 35 metus, - nurodė E.Edelmanas. - Nemanau, jog tai,
kad turėsime potencialiai 10 ... nebranduolinių, nesprogstamųjų kinetinių
raketų Lenkijoje, yra grėsmė Rusijai“.
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai yra sakę, kad lauks
balandžio 19-osios NATO derybų su Rusija, per kurias JAV delegacija turi
paprašyti Rusijos bendradarbiauti prieš oficialų JAV planų dėl
priešraketinio skydo aptarimą.