„Mes siekiame, kad Estija būtų tarp turtingiausių Europos valstybių,
kad būtų vieninga ir laiminga“, - sakė A.Ansipas, sakydamas kalbą
parlamente.
A.Ansipo vadovaujama centro dešiniųjų Reformų partija gavo daugiausiai
balsų kovo 4 dieną vykusiuose parlamento rinkimuose. Anksčiau šią savaitę ši
į verslą orientuota partija pasirašė koalicinį susitarimą su konservatyvių
partijų „Tėvynė“ ir „Res Publica“ sąjunga (IRL) bei Socialdemokratų partija.
101 vietos parlamente trijų partijų koalicija kontroliuoja 60 vietų.
Trečiadienį per balsavimą parlamente 50 metų A.Ansipo kandidatūrą į
premjero postą parėmė 62 įstatymų leidėjai. Prieš nebalsavo nė vienas
parlamentaras, vienas susilaikė. Likusių įstatymų leidėjų arba nebuvo
posėdžių salėje, arba jie nebalsavo.
Nuo 1991 metų, kai žlugus Sovietų Sąjungai Estija atgavo
nepriklausomybę, A.Ansipas yra pirmasis šalies premjeras, kuris dar eidamas
pareigas vėl buvo paskirtas vadovauti ministrų kabinetui.
Dėl nesutarimų tarp koalicijų partnerių iki šiol nė viena vyriausybė
Estijoje nesugebėjo išsilaikyti visą ketverių metų kadenciją.
Trečiadienį vakare Estijos prezidentas Hendrikas Ilvesas patvirtino A.Ansipo vyriausybės sudėtį. Ketvirtadienį naujasis ministrų kabinetas oficialiai pradės dirbti.
Tarp naujų ministrų yra IRL atstovas Juhanas Partsas, kurį 2005-ųjų
balandį A.Ansipas pakeitė premjero poste. Naujojoje vyriausybėje jam
patikėtas ekonomikos ir komunikacijų ministro portfelis.
Savo kalboje parlamente A.Ansipas sakė, kad naujoji vyriausybė iki
2011 metų sumažins bendrąjį pajamų mokesčio tarifą nuo dabartinių 22 proc.
iki 18 proc. ir tęs pasirengimą Europos bendrosios valiutos - euro
įvedimui.
„Prisijungimas prie euro zonos yra aiškus tikslas ir mes norime
įsivesti eurą kiek įmanoma greičiau“, - sakė jis.
Dėl didelės infliacijos, kuri viršijo būsimoms euro zonos narėms
nustatytus reikalavimus, Estija buvo priversta atsisakyti planų nuo šių metų
sausio 1 dienos įsivesti eurą.
A.Ansipas sakė, kad neįmanoma nustatyti naujos prisijungimo prie euro
zonos datos. Analitikai prognozuoja, kad iki 2012 metų šalis negalės
įsivesti euro.
A.Ansipas taip pat žadėjo iki 2010 metų padidinti šalies išlaidas
gynybai nuo 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 2 proc. BVP. Skirti
gynybai 2 proc. BVP Estija įsipareigojo 2004-aisiais, kai įstojo į NATO.
„Estijos gynyba neatskiriama nuo NATO ir Europos Sąjungos (ES) gynybos
politikos, - sakė jis. - Gyvybiškai svarbu, kad Estija išlaikytų... savo
glaudžius ryšius su Vakarų pasauliu, Vakarų vertybėmis“.
Reformų partija parlamente turi 31 vietą, IRL -19, socialdemokratai - 10.
Naujoji koalicija pakeitė vyriausybę, kurioje reformininkai dirbo su
kairiosios pakraipos Centro partija, užėmusia antrą vietą rinkimuose, ir
Liaudies sąjunga.