Po ataskaitos apie Libano karą iš Izraelio vyriausybės pasitraukė ministras

Kaip teigiama vyriausybės paskirtos komisijos preliminarioje ataskaitoje, praėjusių metų liepą E.Olmertas „skubotai apsisprendė" pradėti karinę kampaniją prieš grupuotės „Hezbollah" partizanus. Dokumente premjeras kaltinamas „visiškai nesugebėjęs laikytis teisingumo, atsakomybės ir protingumo" principų.

Kalbėdama apie 34 dienas trukusį konfliktą, kurį dabar daugelis izraeliečių laiko klaida, Winogrado komisija teigia, kad premjero paskelbti tikslai stoti į karą, išlaisvinti du „Hezbollah" pagrobtus karius ir sutriuškinti partizaninę grupuotę buvo „pernelyg ambicingi ir neįmanomi pasiekti".

Abiejų karių likimas vis dar nežinomas, o per karą nuo raketų antskrydžių žuvo 158 izraeliečiai, įskaitant 41 civilį. Libane aukų būta beveik 1 200, iš jų apie 900 - civiliai.

Kaip parodė Izraelio radijo atlikta greitoji visuomenės apklausa, 69 proc. žmonių mano, kad ministrui pirmininkui reikėtų atsistatydinti.

Tačiau užsispyrėlis E.Olmertas per televiziją izraeliečiams pareiškė: „Būtų neteisinga pasitraukti, ir aš nė neketinu to daryti ... Ši vyriausybė priėmė sprendimus, ši vyriausybė ištaisys ir trūkumus".

„Planuoju kruopščiai ir greitai ištaisyti viską, kas taisytina", - pridūrė E.Olmertas, ilgametis daugelio vyriausybių narys, dabar vadovaujantis plačiai parlamentinei koalicijai. Šiuo metu jis neturi aiškaus priešininko ir balandį pareiškė esąs „nesunaikinamas".

Po ataskaitos apie Libano karą iš Izraelio vyriausybės antradienį pasitraukė vienas ministras, davęs pradžią Izraelio vyriausybės aižėjimui.

Paskelbęs apie pasitraukimą, pagrindinei valdančiajai Izraelio lyderio partnerei - Darbo partijai - atstovavęs ministras be portfelio Eitanas Cabelas spaudos konferencijoje pareiškė: „Negaliu dirbti vyriausybėje, vadovaujamoje Ehudo Olmerto".

E.Cabelas pridūrė manąs, kad E.Olmertas „privalo atsistatydinti".

232 puslapių ataskaitoje taip pat aršiai kritikuojamas gynybos ministras Amiras Peretzas, kuris, skirtingai nei E.Olmertas, neturi karinės patirties ir pats atsistatydino iš išginkluotųjų pajėgų vado posto.

Per kovas „Hezbollah" į Izraelį paleido 4 tūkst. raketų, sudavė smūgį galingiausiai Artimuosiuose Rytuose armijai ir privertė milijonus gyventojų glaustis slėptuvėse. Izraelis savo karo lėktuvus pasiuntė bombarduoti pietinių Beiruto rajonų, kur buvo įsitvirtinusi „Hezbollah". 

Ataskaita, kurioje E.Olmertui užkraunama „didžiausia ir visapusė atsakomybė" už vyriausybės sprendimus bei armijos operacijas, veikiausiai pakurstys visuomenės priešpriešą premjerui.

Karui ir Jungtinių Valstijų inicijuotam Izraelio lyderio bei nuosaikiojo palestiniečių prezidento Mahmoudo Abbaso dialogui davus maža naudos, ministro pirmininko reitingai nukrito iki vienaženklių skaičių.

E.Olmertas aiškina, kad po 34 dienas trukusio konflikto Izraelis tapo saugesnis, nes „Hezbollah" buvo išvyta iš pasienio pozicijų, o Libano pietuose padidintos Jungtinių Tautų taikdarių pajėgos.

Grupuotės „Hezbollah" pareigūnas pareiškė, kad ataskaita patvirtino, jog ji laimėjo „dievišką pergalę", o islamistinės šiitų partijos televizijos stotis pranešė: „Olmerto ir Peretzo galvos jau padėtos ant giljotinos. Joms beliko tik nuriedėti".

Ketvirtadienį Tel Avive ketinama surengti E.Olmerto ir jo vyriausybės atsistatydinimo reikalaujančių izraeliečių mitingą. Demonstraciją organizuoja buvęs generolas, kare kovęsi atsargos kariškiai ir per konfliktą žuvusių karių tėvai.

Tačiau Izraelio politikos apžvalgininkai nesutaria, ar tokie protestai gali įgauti pagreičio šalyje, kur metų metais nesibaigiant viršūnių korupcijos skandalams daugelis gali pradėti manyti, jog nebeliko nė vieno garbingo lyderio, laukiančio progos prisiimti atsakomybę.

Komisija neatmetė galimybės, kad baigiamojoje ataskaitoje, kurią ketina paskelbti per kelis mėnesius, paragins E.Olmertą ar A.Peretzą atsistatydinti.

Baltieji rūmai atsisakė komentuoti komisijos išvadas, tačiau teigė, kad JAV prezidentas George'as W. Bushas glaudžiai bendradarbiauja su E.Olmertu ir laiko jį „svarbiu siekiant dvišalio" Izraelio ir palestiniečių konflikto „sprendimo".

Įtakingas M.Abbaso padėjėjas Saebas Erekatas karo tyrimą pavadino Izraelio vidaus reikalu.