Šis veto reiškia naujos prezidento priešpriešos su Kongreso demokratų lyderiais dėl karinių veiksmų finansavimo pradžią.
„Atstovų Rūmų ir Senato nariai priėmė įstatymo projektą, kuriame mūsų pajėgų vadų vertinimai pakeičiami politikų nuomone, todėl prieš kelias minutes aš jį vetavau“, - sakė G.W.Bushas per televiziją transliuotoje kalboje.
„Išvedimo termino nustatymas reikštų nesėkmės termino nustatymą, o tai būtų neatsakinga“, - pridūrė jis.
Tai yra tik antrasis G.W.Busho vetuotas įstatymas per visus jo darbo prezidento poste metus.
Prezidentas vetavo įstatymo projektą praėjus lygiai ketveriems metams, kai lėktuvnešyje „USS Abraham Lincoln“ paskelbė, kad pagrindinės kovos operacijos Irake baigėsi. G.W.Bushui sakant šią kalbą, virš jo galvos matėsi iškeltas užrašas „Misija baigta“. Karo priešininkai griežtai pasmerkė šią jo kalbą.
„Nutraukite karą dabar!“ - šaukė protestuotojai, susirinkę prie Baltųjų rūmų vartų.
G.W.Bushas vetavo įstatymo projektą, kuriame kariniams veiksmams Irake ir Afganistane numatyta skirti 124 mln. JAV dolerių.
Šis įstatymo projektas yra vienas iš Kongresą kontroliuojančių
demokratų mėginimų priversti prezidentą pakeisti savo strategiją dėl
visuomenėje itin nepopuliaraus karo.
Įstatymo projekte, kurį Kongrese parėmė tik keturi respublikonai,
numatyta anksčiausiai liepos 1 dieną, o vėliausiai iki spalio 1-osios,
pradėti kovos veiksmuose dalyvaujančių karių išvedimo procesą ir siekti jį
užbaigti per pusmetį.
Įstatymo projekte minima karių išvedimo proceso užbaigimo data - 2008
metų kovo 31 diena - nėra privaloma ir įvardijama tik kaip „tikslas“.
Demokratai pripažįsta, kad jie neturi pakankamai balsų atmesti
prezidento veto, todėl ir Kongresas, ir G.W.Bushas suinteresuoti siekti
kompromiso.
Kongreso demokratų lyderiai trečiadienį planuoja surengti balsavimą
dėl prezidento vetuoto įstatymo projekto. G.W.Bushas pakvietė Kongreso
lyderius trečiadienį atvykti į Baltuosius rūmus aptarti tolesnių žingsnių.
G.W.Bushas pasirašė veto rašikliu, kurį jam įteikė Robertas Derga,
2005 metų gegužės 8 dieną Irako Anbaro provincijoje žuvusio jūrų pėstininko
Dustino Dergos (Dastino Dergos) iš Kolambaso Ohajuje tėvas.
R.Derga prašė prezidentą būtent šiuo rašikliu pasirašyti šį veto, sakė
Baltųjų rūmų atstovas spaudai Tony Fratto.
Prezidentui vetavus įstatymą, demokratų lyderiai apkaltino G.W.Bushą,
kad jis klampina amerikiečių karius pilietinio karo liūne.
„Prezidentas nori visiškos veiksmų laisvės. Kongresas neketina prezidentui jos suteikti“, - sakė Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi, pasirodžiusi drauge su Senato daugumos lyderiu Harry Reidu.
„Jei prezidentas mano, kad vetavęs šį įstatymą jis nutrauks mūsų
pastangas pakeisti šio karo kryptį, jis klysta, - savo ruožtu sakė H.Reidas.
- Dabar jis privalo paaiškinti savo planą ir atsakingai užbaigti šį karą“.
Kai G.W.Bushas 2003 metų gegužės 1-ąją paskelbė apie pagrindinių kovos
operacijų Irake pabaigą, šioje šalyje kovos veiksmuose buvo žuvę iš viso 139
amerikiečių kareiviai. Dabar žuvusių karių yra daugiau nei 3 350. Balandis
tapo kruviniausiu 2007 metų mėnesiu - per jį žuvo net 104 amerikiečių
kariai.
G.W.Bushas antradienį paragino turėti kantrybės ir palaukti, kol
rezultatų duos sausį jo priimtas nepopuliarus sprendimas nusiųsti į Iraką
daugiau amerikiečių karių, kur JAV pajėgoms vadovauja generolas Davidas
Petraeusas.
„Kaip sakė generolas Davidas Petraeusas, anksčiausiai vasaros
pabaigoje galėsime vertinti šios operacijos rezultatus. Kongresas turi
suteikti galimybę įgyvendinti generolo Petraeuso planą. Per šiuos mėnesius,
kai mūsų pajėgos įgyvendina šį planą, jau pamatėme tam tikrų svarbių
rezultatų“, - sakė G.W.Bushas.
Senato mažumos lyderis, Kentukiui atstovaujantis respublikonas Mitchas
McConnellas užsiminė, kad siekiant kompromiso dėl karinių
veiksmų finansavimo, įstatymo projekte galėtų būti nustatytos ne tokios
griežtos sąlygos.
„Yra nemažai respublikonų, kurie mano, kad tam tikros deramai
nubrėžtos gairės išties galėtų būti naudingos, todėl galvoju, kad tai yra ta
tema, kuria mes galėsime kalbėti (nuo trečiadienio)“, - sakė jis.
N.Pelosi savo ruožtu įspėjo, kad bus sudėtinga rasti kompromisą.
„Jei prezidentas išties galvoja, kad tai, kas dabar vyksta Irake, yra
pažanga, kaip jis sakė šįvakar, visiškai aišku, kodėl mes nesutariame su juo
dėl jo vykdomos politikos“, - sakė Atstovų Rūmų pirmininkė.
„Norime dirbti su prezidentu, kad būtų prieita prie bendros nuomonės,
tačiau šiuo metu mūsų pozicijos labai skiriasi“, - sakė ji.