Kai praėjusią savaitę iš Talino centro buvo išvežta Bronzinio kario
statula ir per miestą nusirito neramumų banga, nusinešusi vieno Rusijos
piliečio gyvybę, Maskva nusiuntė į Estijos sostinę parlamento delegaciją su
faktų nustatymo misija.
Nors Rusijos parlamento delegacija antradienį nurodė, kad grįš į
Maskvą susidariusi iš esmės pozityvią nuomonę, jos nariai buvo kritikuojami,
kad meta nepagrįstus kaltinimus estams ir kišasi į šios mažos Baltijos
valstybės, kuri yra Europos Sąjungos narė, vidaus reikalus.
„1940-aisiais buvo susiklosčiusi panaši situacija, kai Stalinas
atsiuntė į Estiją emisarus įtvirtinti čia promaskvietišką marionetinį
režimą“, - sakė istorikas, buvęs Estijos ambasadorius Rusijoje Martas Helme
.
„Rusijos parlamento delegacijos reikalavimai, kad atsistatydintų
Estijos vyriausybė, labai primena 1940-ųjų toną ir atgaivina išties niūrius
prisiminimus“, - sakė jis.
Rusijos įstatymų leidėjai paragino Estijos premjerą Andrų Ansipą
atsistatydinti dėl paminklo perkėlimo iš judraus miesto centro į Karių
kapines.
„Laimei, šiandien viskas kitaip: mes priklausome NATO ir ES. Be to,
dabar yra informacijos amžius, kai naujienos greitai sklinda, ir todėl
neįmanoma pakeisti vyriausybę be išorinio pasaulio žinios“, - sakė M.Helme.
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas
antradienį paragino Europos Sąjungą „maksimaliai ryžtingai reaguoti“ į
spaudimą, kurį, pasak Estijos valdžios, jai daro Rusija dėl paminklo sovietų
kariams perkėlimo.
„Bronzinis karys ir vandalizmas Taline yra Estijos reikalas, bet
koordinuota Rusijos veikla prieš Estiją yra visos ES reikalas“, - sakė
U,Paetas per spaudos konferenciją.
„Tai rimčiausias iššūkis Estijos suverenumui nuo 1991-ųjų“, - savo
ruožtu pažymėjo Estijos užsienio politikos instituto direktorius Andresas
Kasekampas.
„Tačiau pavojus būtų buvęs daug didesnis, jei Estija nepriklausytų
NATO ir ES“, - pridūrė jis.
Estijos, Latvijos bei Lietuvos įstojimas į NATO 2004 metais sulaukė
griežtos reakcijos iš Maskvos, kuri nepritarė Vakarų karinio aljanso
priartėjimui prie jos rytinių sienų.
Šiandien „Maskva stengiasi kištis į Estijos ir kaimyninės Latvijos
vidaus politiką, kad turėtų savo įtakos agentus ES ir NATO“, sakė M.Helme.
„Tokiu būdu ji tikisi gauti priėjimą prie slaptos informacijos ir
daryti įtaką sprendimų priėmimui organizacijose, kurioms ji nepriklauso“, -
sakė buvęs ambasadorius.
Beprecedentės riaušės Taline ir aštri Rusijos kritika dėl Estijos
valdžios veiksmų malšinant neramumus ne vienam estui atgaivino senus
būgštavimus.
„Visuomet, kai Rusija pradeda pulti Estiją, užduodu sau klausimą, kur
jie sustos“, - sakė 79 metų pensininkė Milvi Tammist (Milvi Tamist).
„Ar nepasikartos 1940-ųjų įvykiai, kai sovietai atėmė mūsų laisvę?“ -
klausė moteris.
„Esu įbauginta, bet viliuosi, kad šiandien nesame vieni. NATO negalėtų
paprasčiausiai stovėti ir žiūrėti, jei Maskva nuspręstų vėl mus okupuoti“, -
pridūrė pensininkė.
Daugiau nei 60 metų už ją jaunesnis paauglys sakė, kad „Maskvos
agresyvumas nuliūdino ir prislėgė“.
„Nemalonu jausti, kad kaimyninė valstybė tavęs nekenčia“, - sakė
17-metis Talino kolegijos studentas Martti Martinsonas.
„Estijos ir Rusijos ekonominiai bei politiniai ryšiai gali dar
pablogėti, tačiau esu tikras, kad tarptautinė parama užkirs kelią Rusijai
ateiti čia ir sutrypti laisvę“, - pridūrė jis.